Žemės turėtojas naudos nesiekia, jis šia dalinasi iš idėjos, tikėdamas, jog veikdami drauge žmonės gali pasiekti kur kas daugiau nei po vieną.

Lietuvių sodininkystės bei daržininkystės įpročiai nesikeičia per amžius: ir toliau išlaikome tradiciją patiems užsiauginti vaisių bei daržovių, o patirties šiais klausimais semtis iš artimųjų.

Žemės sklypeliai – maitintojai

Matyt, ne iš gero gyvenimo pokario metais įvyko steigiamasis Sodininkystės draugijos susirinkimas. Kol viskas buvo suderinta su Maskva, atėjo ir 1959-ieji. Per pusšimtį amžiaus bendrijų sodai Lietuvoje išsiplėtė iki 22 tūkst. hektarų, įregistruota 1,8 tūkst. bendrijų, kurios vienija net 220 tūkst. narių.

Dera pridurti, kad į šį skaičių neįtraukti sodininkų šeimos nariai. Tad sodininkai mėgėjai – bene pati masiškiausia organizacija šalyje, dėl lyderio titulo visai pagrįstai galinti varžytis tik su žvejais mėgėjais. Tačiau, jei žvejus mėgėjus prie ežerų ar upių labiau traukia noras pabūti gamtoje, o pats laimikis – ne toks svarbus, tai su daržininkais situacija yra priešinga – ne grožį užmiestyje kurti į miestus pokario metais subėgę kaimų vaikinai bei merginos ruošėsi tuose šešiuose aruose. Ten juos iš esmės ginė ekonominis faktorius.

Daugumos daržininkų per prievartą ar iš genetiškai paveldėtos meilės žemei atlyginimai buvo tokie, kad apie bent ne sezono metu ant pietų stalo atsiradusius obuolius ar agurkus galėjo tik pasvajoti. Be to, vaisių bei daržovių asortimentas parduotuvėse buvo labai jau menkas.
Tad jei norėjai valgyti visavertį maistą, pasirinkimas buvo nedidelis – darbas kolektyviniame sode arba tėvų žemės sklypelyje kaime.

Amžini daržininkai

Laikai keičiasi, daržovių bei vaisių netrūksta nei parduotuvėje, nei turgavietėse, tačiau tradicijos išlieka – ir šiuo metu sodininkyste Lietuvoje užsiima daugiau nei pusė šalies gyventojų. Tai atskleidė pasaulinės prekių sodui, namams ir lauko darbams gamintojos „Fiskars“ atliktas tyrimas. Jo duomenimis, net 68 proc. Lietuvos gyventojų išsaugojo tradiciją auginti įvairias kultūras – daržoves, vaisius, uogas.

Tik trečdaliui mūsų tautiečių sodas yra poilsio, ne maisto auginimo vieta. Dalis jų tai veikiausiai daro iš įpročio, dalis tiesiog jaučia malonumą kapstydamiesi žemės sklypelyje, bet nemaža dalis – vis dar ir dėl to, kad daržovių bei vaisų nusipirkti neišgali arba tiesiog nori valgyti savo pačių išaugintas daržoves.

Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, jog sodą ar daržą prie namų arba nuosavą sodo, daržo sklypą turi 56 proc. šalies gyventojų. Beveik pusė jų sode bei darže praleidžia tiek laiko, kiek jo reikia nudirbti svarbiausius ūkio darbus, dar penktadalio tautiečių sode praleidžiamas laikas priklauso nuo sezono. Sodininkais profesionalais ar tikraisiais entuziastais save įvardijo kas dešimtas sodą bei daržą turinčių lietuvių.

Suomiams įdomu dar ir tai, kad sodininkystės įpročiai Lietuvoje tik nežymiai skiriasi pagal gyvenamąją vietą, amžių ar pajamas. Mes vis dar linkę patys užsiauginti dalį daržovių ar vaisių. Aišku, miestiečių, jaunų žmonių (iki 39 m.), taip pat aukštesnes pajamas gaunančių lietuvių sodai kiek dažniau skirti poilsiui, o ne daržovėms auginti.

Beje, sodą, kaip poilsiui skirtą vietą, nurodo daugiau vyrų nei moterų – vyrų darbai dažnai susiję su vejos pjovimu, aplinkos tvarkymu. Tuo tarpu net du trečdaliai Lietuvos moterų sode ir darže augina bent mažą kiekį daržovių, vaisių ar gėlių.

Sodininkystės žinių tautiečiai linkę semtis iš šeimos ar draugų – 41 proc. sodą ar daržą turinčių apklaustųjų nurodė, jog pirmiausia patarimo kreipiasi į labiau patyrusius aplinkinius, dar penktadalis eksperimentuoja patys. 16 proc. apklaustųjų sodininkystės patarimus ar naujienas sužino atsitiktinai iš spaudos, interneto ar reklamos, dar 15 proc. rūpestingai skaito specializuotą spaudą.

Dešimtadalis apklaustųjų nurodė, jog minėtais klausimais konsultuojasi su profesionalais specializuotose sodininkų bei daržininkų parduotuvėje.

Lietuviai sode bei darže daugiausiai patys ir atlieka darbus (o ką gi čia ir nusamdysi?), susijusius su žemės įdirbimu. Net 41 proc. apklaustųjų nurodė, jog svarbiausias sodininkystės įrankis jiems yra kastuvas ar kitas dirvos kasimo bei įdirbimo įrankis. Dar penktadalis sode neišsiverstų be grėblio. Šiek tiek mažiau tautiečiams prisireikia augalų priežiūrai skirtų įrankių bei kirvių ar kitos kirtimo ir pjovimo įrangos.

Gero sodo ar daržo darbams skirto įrankio pasirinkimą labiausiai lemia jo ergonomika ir patogumas – taip teigia 37 proc. apklaustųjų. Nepriklausomai nuo pajamų, lietuviai vis dar teikia pirmenybę tradicijai (kas ketvirtas), o ne mažai kainai (kas penktas). Dar tiek pat respondentų rinkdamiesi įrankius pirmenybę teikia kokybei.

2012-ieji didelių pokyčių nežada

Jei manytume, kad didelė dalis mūsų tautiečių sodų sklypeliuose pluša, nes sunkiai suduria galą su galu, galima drąsiai teigti, kad bent jau artimiausiu metu situacija nepasikeis – ekspertai žymesnio namų ūkių finansinės padėties gerėjimo nežada.

„Pernai pastebėti pirmieji namų ūkių finansinės padėties gerėjimo požymiai šiemet yra labai menki. Mažai vilčių, kad plika akimi matomo pagerėjimo Lietuvoje sulauksime šiemet“, – taip apibendrintai vertina esamą padėtį SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Pasak ekspertės, 2012 metais geresnės namų ūkių finansinės padėties galime tikėtis ne dėl šalies ūkio augimo, o dėl savo veiksmų – racionalaus išlaidų planavimo ir atidžios kontrolės, pagrįstai vertinamų savo finansinių galimybių ir pažaboto noro turėti tą patį, ką ir, pavyzdžiui, kaimynai ar reklamų herojai.

„Kita vertus, tai, kad bendra namų ūkių finansinė situacija neblogėja, rodo, jog yra geras laikas iš naujo susidėlioti tikslus, prioritetus ir pagal tai planuoti savo išlaidas“, – sakė J. Varanauskienė.

Pasak ekspertės, namų ūkių finansinės padėties teigiamus pokyčius rodo tai, kad daugiau nei 50 tūkst. Žmonių, 2010 metais neturėjusių darbo, pernai jį susirado. Vidutinis darbo užmokestis, remiantis oficialia statistika, pernai padidėjo 39 Lt, o vidutinė senatvės pensija, atstačius anksčiau sumažintą pensijos dalį, šių metų pradžioje turėjo padidėti vidutiniškai 68 Lt.

Tiesa, kainos didėjo taip pat – vartojimo prekių krepšelis pernai pabrango 3,4 proc., t. y. daugiau nei padidėjo darbo užmokestis. Veikiausiai todėl gyventojų nuomonė apie esamą ir būsimą padėtį išliko gana skeptiška ir keitėsi labai nedaug.

Teigiančiųjų, kad šeimos finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, šių metų pradžioje buvo tik 2 proc. daugiau nei pernai (padaugėjo nuo 5 iki 7 proc.), o manančiųjų, kad ji nors truputį gerės šiemet, palyginti su praėjusiais metais, padaugėjo nuo 14 iki 15 proc.

Tad viltį šiemet tikėtis spartesnių asmeninių finansų pokyčių daugelis galime pamiršti. Analitikų nuomone, nedarbas šiais metais mažės labai nežymiai, o vidutinis darbo užmokestis padidės vos 2 procentais. Guodžianti žinia nebent ta, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos turėtų didėti mažiau negu pernai.

„Jei padėtis darbo rinkoje smarkiai nesikeis, ir toliau išliks santaupų juodai dienai poreikis – nedarbas vis dar didelis, todėl derėtų ir toliau turėti santaupų ir jų neišleisti, kol ta juoda diena neišaušo“, – rekomenduoja šeimos finansų ekspertė. – Ekonominę situaciją šalyje labiausiai lemia tai, kas vyksta už jos ribų – euro zonos ir naftą išgaunančiose šalyse, ir iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad nuo mūsų niekas nepriklauso. Tačiau, kalbant apie šeimos finansinę padėtį, reikia prisiminti, kad yra dalykų, už kuriuos atsakingi esame patys – tai, kaip ir kam išleidžiame gaunamas pajamas, kiek esame susitaupę nenumatytiems atvejams, kaip plačiai atveriame piniginę neplanuotiems ir, tiesą sakant, ne visada reikalingiems pirkiniams, priklauso tik nuo mūsų.“

Ką dar galima būtų pridurti? Nebent tik tai, kad namudinė ekonomika dar labai ilgai išliks šimtų tūkstančių Lietuvos šeimų svarbia paspirtimi vis dar gana skurdžioms pajamoms.