Posėdyje dalyvavo:

Seimo narys Rokas Žilinskas, Buitinių vartotojų sąjungos vadovas Antanas Miškinis, Susisiekimo ministerijos viceministras Rimvydas Vaštakas, Susisiekimo ministerijos atstovas Aleksandras Romanavičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai Gintaras Asadauskas, Egidijus Skrodenis ir Henrikas Jurkuvėnas, VĮ „Kauno regiono keliai“ direktorius Vidmantas Lisauskas, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Rokas Baliūnas, Teisingumo ministerijos Registrų departamento Registrų teisinio reguliavimo skyriaus vyr. specialistė Aušra Vagelaitė, VĮ „Registrų centras“ atstovės Danutė Navickienė ir Jolanta Česnauskienė, SB „Gervėnupis“ nariai Blažiejus Čerapas ir Ona Kalantienė, LSD pirmininkas Vladislovas Butkevičius, LSD Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas Vytautas Paršeliūnas, Seimo nario padėjėjas Valentinas Grumbinas.

Svarstyti klausimai:

1. Kelio Nr. 1937 „Vaišvydava-Gervėnupis“ teisinis statusas ir jo užimamos žemės nuosavybės registravimo problemos, teisinių kolizijų priežastys, priemonės, reikalingos užkirsti kelią analogiškoms situacijoms ir esamų problemų sprendimo būdai.

2. Problemos, susijusios su kadastriniais matavimais .

1. SVARSTYTA:

Romualdas Šeštakauskas trumpai pristatė problemą: privatizacijos metu sodininkų bendrijų planuose kelias buvo priskirtas sodininkų bendrijoms, sodininkai rūpinosi šiuo keliu, remontavo, mokėjo žemės nuomos mokestį. Dabar atsitiktinai teisme bylinėjantis paaiškėjo, kad Vyriausybė 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 šį kelią priskyrė valstybinės reikšmės kategorijai ir jo priežiūrą pavedė VĮ „Kauno regiono keliai“. Minėtas kelias nėra įregistruotas VĮ Registrų centre. Taip pat neaišku, kokie yra kelio parametrai. VĮ „Kauno regiono keliai“ teigia, kad minėtas kelias dar tarybiniais laikais buvo priskirtas respublikiniams keliams, kurių juostos plotis yra 18 m. Tačiau 1983 m. LTSR Ministrų tarybos nutarime Nr. 173 nurodyta, kad kelias priskirtas vietiniams keliams. SB „Gervėnupis“ plane pažymėto kelio plotis tėra tik 12 metrų, sodininkai laikėsi visų tuo metu plane nustatytų reikalavimų. Dabar kelininkai reiškia pretenzijas į dalį greta esančių sodininkų bendrijų privatizuotų sklypų.

Konstatuota, kad dėl šios nemalonios situacijos kaltos yra valstybinės institucijos. Ypatingai neatsakingai savo pareigas atliko žemėtvarkininkai. Susisiekimo ministerijos viceministras Rimvydas Vaštakas pažymėjo, kad problemų su apsaugos zonomis yra visoje Lietuvoje ir susidariusią situaciją galima būtų išspręsti keičiant įstatymus ar kitus teisės aktus. Buvo iškeltas klausimas: kaip galėjo žemėtvarkos specialistai patvirtinti tokius žemės, esančios kelių ribų zonose, planus, kai teisės aktais yra aiškiai reglamentuoti kelių zonų ribų išmatavimai? Buvo pažymėta, kad žemėtvarkininkai priima labai keistus, galimai Konstitucijai, įstatymas prieštaraujančius sprendimus, po kurių toliau tenka bylinėtis teismuose, mokėti didžiules kompensacijas už žemių, reikalingų keliams, išpirkimą. Buvo pateikti konkretūs pavyzdžiai. Dėl tokios netvarkos paskui tenka aiškintis su matininkais, žemių savininkais ir kitais suinteresuotais asmenimis. Taip pat pasitaiko daug atvejų, kai sklypams padaromi planai kurių koordinatės perdengia gretimų bendrijų teritorijas ir tada suinteresuotomis pusėms tenka vėl ginčytis teismuose. Tokias problemas gali ir turi spręsti žemėtvarkininkai. Atkreiptas dėmesys, kad valstybei tokių suformuotų ir įteisintų sklypų išpirkimas gali kainuoti apie 4-5 mlrd. litų.

NUSPRĘSTA:

1. Bendradarbiaujant žemėtvarkininkams, VĮ „Registrų centrui“, Susisiekimo ministerijai ir VĮ „Kauno regiono keliai“ atlikti preliminarią kelio inventorizaciją, išsiaiškinti galimus trukdžius keliui registruoti, ir iki šių metų kovo 1 d. parengti pasiūlymus, kokiu būdu toliau spręsti susidariusią problemą.

2. Žemės ūkio ministerijos atstovams pasiūlyta informuoti visus žemėtvarkininkus apie galiojančius teisės aktus, susijusius su kelių zonų ribų išmatavimais, kad ateityje nekiltų tokie nesusipratimai, kokie yra dabar, bei atšauktų dabar priimtus sprendimus, kurie prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

3. Kitam susitikimui, kuris turėtų įvykti šių metų kovo 5 d., pakviesti savivaldybių asociacijos atstovus.

2. SVARSTYTA:

Neaišku, kokiu pagrindu SB “Gervėnupis” sklypui Nr. 87 atlikti kadastrinius matavimus, įforminti pirkimo-pardavimo sandorį, jei nebuvo sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo. Taip pat daug netvarkos atliekant kadastrinius matavimus ir žymint ribas, atkreiptas dėmesys į tai, kad nėra naudojami riboženkliai, nėra jokios matininkų kontrolės. Registrų centro atstovai pateikė pavyzdį, kokiais dokumentais buvo atskirais atvejais vadovaujamasi: elementarus planelis, išpieštas ranka, kuriame rodo kelią, želdinius, toliau prasideda sklypas - jokio atstumo, nieko nėra, kas gali pasakyti, kur šitas sklypas šiandien turi stovėti pagal tokį brėžinį? Tokį planą galima stumdyti per visą Lietuvą – galima kur nors, pvz., pajūryje jį priderinti ir viskas bus teisėta. Neaišku, kokiais teisės aktais vadovaujantis yra leidžiama privatizuoti sodų teritorijose esančius kelius, užtveriant ar susiaurinant kitiems savininkams privažiavimus prie savo sodų sklypų. Taip pat keista, kai sodininkų bendrijos valdymo organai negauna informacijos apie sodininkų teritorijoje atliekamus kadastrinius matavimus.

NUSPRĘSTA:

1. Žemės ūkio ministerijai, Teisingumo ministerijai peržiūrėti kadastrinius matavimus reglamentuojančius teisės aktus, matininkų veiklą ir priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus bei sekančiam pasitarimui pateikti siūlymus, kaip juos patobulinti, kad minėtos problemos būtų išspręstos.