Naujoji deklaruojamoji strategija

“Sodininkų problemos dėl elektros energijos tiekimo yra pagrįstos ir turi būti išspręstos dar šiais metais” – Energetikos ministro pažadas duotas 2009.07.14. Liūdna, bet tai iki šiol tėra neįvykdytas pažadas.

“Šiemet (t.y. 2010 metais) bus išpirkti visi sodininkų bendrijoms priklausantys elektros tinklai”. “Kad išpirkimo procesas vyktų kuo sparčiau supaprastintas bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektrai perduoti ar skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo tvarkos aprašas. Jame numatyta, kad sodininkų bendrijoms, kurios pageidaus parduoti elektros tinklus, užteks pateikti prašymą, sprendimą parduoti ir subvartotojų sąrašą”- Energetikos ministrui pažada RST ir VST vadovai 2010.03.17.

Seni metodai ir stilius

Deja, po savaitės pateiktame naujame išpirkimo tvarkos aprašo projekte, paliktas beveik neįgyvendinamas reikalavimas, su visais sklypų savininkais išspręsti į elektros tinklų apsaugos zonas patenkančios žemės naudojimo klausimą t.y. kiekvieno sklypo savininkas turi registre savo sklypo plane įteisinti šias zonas, dėl ko daugumai reiks atlikti naujus savo sklypų kadastrinius matavimus. Kodėl tokio reikalavimo nekeliama kitiems kaimo vietovių gyventojams o tik sodininkams, klausimas be atsakymo. Tai kainuos sodininkams ne vienas milijonas litų. Kad tai ne iš piršto laužtas reikalavimas, prie subvartotojų sąrašo kiekvienam pridedamas priedas Nr. 2 dėl įsipareigojimo įvykdyti šią papildomą prievolę registre. Antras likęs senas reikalavimas vartotojų sąraše kiekvienam vartotojui paskirstyti ne savo įrengto transformatoriaus galingumą, bet energetikų leistinąją galią, kuri daugumoje yra net kelis kartus mažesnė nei faktinė transformatoriaus galia. Kaip spręsis likusios galios iki 3 kW vienfaziam ar iki 5 kW trifaziam vartotojui, ar dar didesnės, kiekvienam besidominčiam paaiškinama skirtingai. Didžiausia naujiena, kad visi tinklai tebus išperkami tik už vieną litą t. y. jokio išpirkimo nebus. Taip vadinama pirkimo - pardavimo sutartis sudaroma “lygiaverčių derybų” keliu, remiantis Civilinio kodekso nuostatomis. Bet jei “pardavėjas”, t.y. sodininkų bendrija, dėl kokių nors pateiktų ultimatyvių sąlygų bandys derėtis ar nesutikti, jis nedviprasmiškai yra perspėjamas. “Nuo 2011 metų sodų bendrijų elektros tinklai, dėl kokių nors priežasčių neperduoti skirstomųjų tinklų operatoriams, bus įtraukiami į VEI metinius planinių patikrinimų grafikus ir bus tikrinami pagal galiojančius teisės aktus”.

Po “Lietuvos kuro”, Kauno hidroelektrinės, Kruonio akumuliacinės elektrinės, beveik tūkstančio sodininkų bendrijų elektros tinklų įvertinimas vieno lito kaina jau labai nebešokiruoja, tačiau atviru tekstu dėstomi perspėjimai, kad besipriešinantys bus terorizuojami Valstybinės Energetikos Inspekcijos pagalba, rodo kaip progresuoja ekonominis terorizmas valstybiniu mastu. Jeigu tokios “pardavimo” sąlygos neprieštarauja civilinio ir baudžiamojo kodeksų nuostatoms, tai ką tada galima vadinti reketu ar šantažu?

Prieš penkerius metus daugelis pirmininkų matydami, kad iš jų tyčiojamasi, siūlė parduoti savo turtą už simbolinį litą. Tada pseudo metodikų pagalba monopolistas, dėl tinklų “neigiamos vertės”, reikalavo sodininkų primokėti apie 500 milijonų litų bendroje sumoje. Tapo akivaizdu, kad tokių sumų iš sodiečių, kurių dauguma yra pensininkai, išpešti nepavyks. Metai bėgo. Pirmininkai prievartavo savo sodiečius, kurie sukandę dantis vykdė reikalavimus tvarkyti tinklus, dokumentaciją, investavo į apskaitų iškėlimą iš namelių, tikėdamiesi, kad nors kiek tinklų vertės kompensuos “pirkėjas”. šiandien pakviestiems pirmininkams metama, kad “Niekas jūsų neprašė kelti apskaitas iš namelių. Mes patys tai būtume pasidarę”. Dabar sodiečiai daug kur savo pirmininkus “vaikosi po sodą su šakėmis” už tai, kad reikalavo vykdyti tuometinius reikalavimus…. Kam reikėjo mesti lėšas ir vykdyti apskaitos iškėlimą, jei dabar iškelta ar neiškelta apskaita visiems vienodai po vieną litą. Ar galima buvo labiau pasityčioti iš pirmininkų ir sodininkų? Kokioje valstybėje mes gyvename, teisinėje ar…?

Energetikos ministerija “nesupranta” apie ką kalba sodininkai

Jau beveik dešimtmetis, kaip kasmet sodininkai girdėjo visų buvusių ministrų pareiškimus, tvirtinamos vis naujos išpirkimo taisyklės, metodikos, terminai, bet problemos sprendimas stovi vietoje. Sodininkai pastoviai prašo ir ministrų, ir Valstybinės Kainų ir Energetikos Kontrolės komisijos, neleiskite monopolistui tyčiotis iš sodininkų ir iš elektros energijos kainos, eliminuokite paslaugos “perdavimo ir skirstymo žemos įtampos tinklais” kaštus, kadangi jie nei vieno metro šių tinklų neeksploatuoja. Visos problemos iš kart išsispręstų. Už neteisėtai nusavinamas 8,9 ct/kWh mes visada rasime, kas tuos mūsų tinklus eksploatuos ir renovuos. Tai, kad mums taikoma diskriminacinė kaina, akivaizdžiai matyti pateiktoje schemoje.

( Kainodaros schema prisegta)

Visi ministrai kaip užburti kartoja ir kartoja tą pačią pasaką. Kainos nediferencijuosime, bet eisime jums geresniu keliu, mes tuos jūsų elektros tinklus skubiai iš jūsų išpirksime! Sodininkai dėl šios problemos 2009-07-14 Nr. 76 su kolektyviniu prašymu kreipėsi į Energetikos ministrą ir į VKEKK pirmininką (17 lapų), bet atsakymo iki šiol negauta. 2009-08-03 Nr. 80 įteiktas kolektyvinis prašymas Energetikos ministerijos, Energetikos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjui Dr. V. Vazalinskui pridėti teikiamus pasiūlymus prie darbo grupės protokolo (10 lapų), bet nei rezultatų, nei atsakymo iki šiol nėra. Lietuvos Sodininkų Draugijos 2010-03-15 pasiūlymas (diferencijuoti kainą) dėl Energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-1039 įteiktas Seimo Atominės Energetikos komisijos posėdyje, dalyvaujant Energetikos ministrui A. Sekmokui. Jei vyksta ne kvailinimo politika, tai kaip suprasti 2010-03-23 Energetikos viceministro H. Bernatavičiaus atsakymą Seimo nariui V. Mazuroniui, kad jam nėra aišku apie kokius sodininkų siūlymus dėl elektros energijos kainos diferencijavimo eina kalba!

Juridinės ekvilibristikos viršūnė pasiekta šio rašto 4 punkte, Energetikos viceministrui H. Bernatavičiui įrodinėjant, kad jam civilinis kodeksas draudžia versti RST ir VST valdybų pirmininką H. Bernatavičių t. y. save patį įpareigoti pareikalauti, kad jo UAB direktoriai sudarinėtų su sodų bendrijomis sutartis dėl tinklų pardavimo, jei jie to nenori!

Sodininkų klausimai, kodėl keletą metų energetikų stalčiuose guli apie 360 sodininkų bendrijų sutvarkyti visi dokumentai dėl išpirkimo, kas kainavo ne vieną milijoną litų, o dabar reikia vėl naujai teikti, tėra šauksmas tyruose. Kas gali užtikrinti, kad ir šios pakartotinos paraiškos neguls tuščiai į stalčius? Į mūsų klausimą, kokios priežastys šiandien trukdo tęsti tinklų išpirkimą pagal senas paraiškas, tame pačiame rašte viceministras H. Bernatavičius atsako, kadangi pareiškėjas neišvardija jų visų konkrečių pavadinimų, tai “galima paminėti, kad jos gali būti įvairios”…..

Sunku pasakyti, kodėl Energetikos ministerija nenori suprasti, kad sąžiningai diferencijavus elektros energijos kainą, atsirastų galimybė lokaliuosius tinklus vertinti realia kaina. Norintiems juos parduoti būtų be problemų tinkamai atsilyginta bet kurio pirkėjo, o norintiems juos patiems eksploatuoti, susidarytų galimybė be problemų tinkamai prižiūrėti ir renovuoti savo turtą už eliminuotą kainos dalį. Valstybei nebereikėtų ieškoti šimtų milijonų “išpirktų” tinklų racionaliai ar neracionaliai deklaruojamai būtinybei juos skubiai renovuoti.

Labai bijau, kad jei sėkmingai baigsis ši energetikų afera, galima susilaukti analogiško tęsinio iš Aplinkos ministerijos, siekiant renovuoti visus daugiabučius namus. Kodėl negalima po vieną litą išpirkinėti daugiabučius namus, o po to atsirastų pretekstas ieškoti ir rasti biudžete lėšų taip eskaluojamai jų renovacijai. Nenorės sutikti? Tereikia teisės aktais įteisinti mokesčių rinkimą iš daugiabučių savininkų už jų turto eksploatacijos išlaidas ir renovaciją, paliekant prievolę šiuos darbus jiems patiems vykdyti visuomeniniais pagrindais kaip sodininkams ir patys atbėgs siūlydami paimti jų butus už vieną litą.

Ar reikės Konstitucinio Teismo išaiškinimo?

Penki atsakymai per metus gauti iš Valstybinės Kainų ir Energetikos Kontrolės komisijos. Visuose paaiškinimai skirtingi. Paskutiniame 2010-03-07 rašte Nr. R2-537 (beje LSD gautame tik 2010-04-12) labai įdomus vienas sakinys, “Komisijos nuomone, šiuo metu galiojantis elektros energijos visuomeninio tiekimo kainos diferencijavimas, nustatytas vadovaujantis Metodikoje įtvirtintais principais, yra pagrįstas ir teisingai atspindi elektros energijos visuomeninio tiekimo kainą pagal teikiamas paslaugas visoms buitinių vartotojų grupėms, tačiau norime informuoti, kad Komisija ateityje planuoja peržiūrėti esamus ir patvirtinti naujus elektros energijos kainos diferencijavimo principus, kurie galėtų išspręsti ir Jūsų keliamas problemas”. To pačio sakinio pradžioje teigiama, kad viskas pagrįsta ir teisinga o pabaigoje pasirodo, kad mūsų keliama problema egzistuoja ir ją planuojama kažkada ateityje spręsti. Nors, atsakant į mūsų klausimą dėl kainos diferencijavimo žemos įtampos tinkle buitiniams vartotojams, šiame sakinyje teigiama, kad kainos diferencijavimas yra ir jis teisingas, tame pačiame rašte kitame sakinyje teigiama: kad “Elektros energijos persiuntimo, tuo pačiu ir visuomeninio tiekimo kaina priklauso tik nuo įtampos, prie kurios yra pajungti vartotojo įrenginiai ir iš kurios vartotojas gauna elektros energiją”. Vadinasi, jokio kainos diferencijavimo žemos įtampos tinklų abonentams lyg tai ir nėra.

Atidžiai perskaičius galiojančią metodiką, paaiškėtų, kad taip galima teigti tik vadovaujantis išimtu iš konteksto atskiru sakiniu ar jo dalimi. Pagrindinė bėda mūsų valstybėje yra ta, kad dažnai institucijos ar jų atstovai, kol Konstitucinis Teismas plačiai neišaiškina kas parašyta teisės akte, leidžia sau laisvai traktuoti nuostatą taip, kaip jam patogu. Po to kaltų nėra, nuostoliai apskaičiuotiems negražinami, nes teismo išaiškinimai atbuline tvarka atseit negalioja. Irgi keista praktika. Pagal civilinį kodeksą turėtų negalioti tik nutartys, bet ne išaiškinimai “nesupratusiems” valdininkams.

Matomai,atsakymo, kur dingo per dešimtmečius iš mūsų surinkti milijonai žemos įtampos tinklų amortizacinių atskaitymų, ir net kainoje įskaičiuota pelno dalis 0,61 ct. kiekvienoje kilovatvalandėje, be teismų pagalbos negausime.

Faktoriai apie kuriuos bandoma nutylėti

Nuo naujųjų nebėra Ignalinos atominės elektrinės. Prasidėjo elektros energijos rinkos veikla. Pasipylė Rusijoje pirktos elektros energijos pasiūla. Deja, naujai pradėjusios funkcionuoti elektros energijos biržos ir kainodaros pagrindų nuostatos, buitiniam vartotojui yra labai nepalankios, greičiau nuostolingos. Didieji vartotojai per nepriklausomus tiekėjus visada pirks pigesnę elektros energiją o likusią dalį pirktos brangesnės ir pačios brangiausios pagamintos Lietuvos elektrinėse, teks naudoti silpniausiam rinkos dalyviui- buitiniam vartotojui.

Neatsitiktinai prisiminė monopolistas sodų bendrijas. Nepriklausomi tiekėjai ėmė ieškoti lokaliųjų tinklų vartotojų, kurie galėtų pirkti didesnius kiekius energijos. Atsirado norinčių pirkti ir valdyti lokaliuosius tinklus, bet vėl tas nelemtas stabdys - ydinga kainos taikymo politika. Aiškėja, kodėl bet kokiomis priemonėmis neleidžiama diferencijuoti mūsų kainos. Jei šiandien būtų sąžiningai diferencijuojama elektros energijos kaina pagal faktiškai teikiamas paslaugas, mūsų lokalieji tinklai būtų staigiai, mums palankomis kainomis, supirkti ir prasidėtų realus rinkos liberalizavimas, ko reikalauja Europos sąjungos direktyvos. Susidarytų galimybė nepriklausomam verslui, valdančiam lokaliuosius elektros tinklus, gretimiems kaimų ir miestelių gyventojams siūlant mažesnę kainą plėstis ir augti. Tai beje vienintelis kelias leidžiantis tikėtis, kad konkurencija tarp tiekėjų pristabdys nežabotą monopolijos kainos didinimą, ką turime šiandien.

Nuo naujųjų metų Lietuvoje pradėjo veikti elektros energijos birža. Ryšium su tuo priėmus naujas elektros energetikos įstatymo pataisas, atsirado realūs nepriklausomi elektros energijos tiekėjai, kiekvienas buitinis vartotojas turi teisę laisvai ir neatlygintinai pasirinkti kitą tiekėją, vienašališkai neatlygintinai nutraukti sutartis, jei keičiamos sutarčių sąlygos ir jos buitiniam vartotojui nepriimtinos. Nustatyta apsauga buitiniam vartotojui - visuomeninis tiekėjas, mūsų atveju RST ir VST, privalo užtikrinti elektros energijos tiekimą jam išduotoje licencijoje nustatytoje teritorijoje esantiems vartotojams tuo atveju, kai jų esamas nepriklausomas tiekėjas nevykdo savo įsipareigojimo tiekti elektros energiją ir jie negali pasirinkti kito nepriklausomo tiekėjo. Ir t. t.. Deja, jokios laidos eteryje, jokio elementaraus supažindinančio ar komentuojančio straipsnio spaudoje, padedančio susiorientuoti eiliniam vartotojui apie tokių svarbių pasikeitimų esmę, nėra. Kam tai naudinga?

Dar blogiau. “Lietuvos žiniose” 2010-04-26 Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams K. Jauniškis gąsdina vartotojus. “Esą viena daugiabučio namo bendrija valdo savo elektros tinklus (jis tikriausiai neatkreipė dėmesio, kad visos daugiabučių namų bendrijos valdo savo elektros tinklus, ir ne tik juos, bet ir visus vamzdynus). Jos senbuviai iš naujakurių reikalauja sumokėti keliolika tūkstančių litų siekiantį infrastruktūros mokestį. Tie žmonės sėdi be elektros jau keletą metų”. Ir t. t.. Gerb. Jauniški, jei tai ne elementarus melas, parodykite mums tą namą. Kažkodėl neteko girdėti apie tokį atvejį, bet apie VST ir RST atjungtus sodininkus ir prievartaujamus iš jų milijonus už jūsų vadinamą infrastruktūros mokestį pastoviai rodo Kakadų telešou ir rašo visi laikraščiai. O kiek šiandien bylų dėl atjungtų sodininkų teismuose, nors nei vienas verslininkas dar nei vieno sodo tinklo nenupirko. Verslininkai, neturėdami monopolio, atjunginėdami arba ribodami galią mokiems vartotojams taip kaip daro šiandien VST, paprasčiausiai bankrutuos. Elementari verslo vadyba sako, kad biznis įmanomas tik skatinant suvartojimą.

šiandiena mes už elektros energiją mokame brangiausiai Europoje tik dėl to, kad valstybė elektros tinklus valdo monopolizuoto UAB principu, kuris atiduotas patikėjimo teise valdyti grupei draugų, kaip sakydavo a. a. rašytojas V.Petkevičius. Turim puikią pamoką, kokias pasekmes atneša nevaldoma monopolija. Sugalvojo – atidavė veltui prekybininkams VST . Tiksliau ne veltui. Prekybininkai VST vardu paėmė 540 milijonų paskolą, kurią po to įkalkuliavo į elektros energijos kainą o mes turėjom apmokėti. Praėjo pora metų ir vėl cirkas, reikia atsipirkti atgal turtą iš vertelgų. Dar kartą sumokėjom mes vartotojai. Tik šį kartą jau 680 milijonų. Jūs galvojat kad tai pabaiga? Klystat. Kas šiandiena gali užtikrinti, kad gerb. Kubiliaus ar kita vyriausybė, dėl sunkios finansinės padėties valstybėje, siekiant išsaugoti lito stabilumą ar kaip įprasta sakyti siekiant laiku mokėti pensijas, sekančiais metais sujungus VST ir RST neparduos skirstymo tinklų švedams, Lenkams ar ofšorinei Rusijos kompanija? Bijau kad mastančio tokio drąsuolio neatsiras.

Paslaptinga tyla gaubia Valstybės Audito 2008-08-31 ataskaitos Nr. VA-20-P2-20-2 dėl naujų vartotojų prijungimo prie RST tinklų išvadų likimą. Išvados tikrai įdomios. “Operatorius nepagristai iš naujų vartotojų reikalauja projektuoti ir iš dalies finansuoti didesnio nei prašomas elektros skirstomuosius tinklus”. “Naujieji RST vartotojai 2004-2007 metais operatoriui sumokėjo 13,6 mln. lt. daugiau prijungimo mokesčio dėl to, kad skaičiuojamoji projektų vertė buvo didesnė nei faktinės įgyvendinimo išlaidos”. “Per 2004-2007 metus naujieji vartotojai RST sumokėjo apie 30 proc. arba 19,1 mln. lt. faktinių elektros tinklų plėtros išlaidų daugiau nei numato prijungimo mokesčio skaičiavimo principas”. Ar po tokių išvadų galima tvirtinti, kad valstybinės UAB valdo energetikos tinklus sąžiningai ir skaidriai? Ar mąstantys skubės perduoti savo turtą šioms UAB už simbolinį vieną litą?

Kodėl viešosios įstaigos valdymo principo valdant energetikos įmones kratomasi kaip baisiausio maro?

Deklaracija apie trečiojo paketo įgyvendinimo koncepciją

Ne be reikalo, po daugelio metų išsisukinėjimų, apsižiūrėjus puolama skubiai perimti į vienas rankas visus elektros tinklus. Vykdant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB arba kitaip vadinamą ES trečiąjį energetikos paketą, ruošiamos Elektros Energetikos įstatymo pataisos, kurios turės būti greitai priimtos Seime. šio paketo nuostatos – tai teisinių priemonių visuma, kiekvienam Europos sąjungos piliečiui užtikrinti galimybę pasinaudoti konkurencingos energijos rinkos privalumais. šiuo paketu siekiama užtikrinti vartotojams teikiamų elektros energijos paslaugų pasirinkimo teisę, sąžiningą kainodarą, gamybos, persiuntimo elektros tinklais ir vartojimo prioritetus, taip pat elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą. Vartotojų teisių apsaugos efektyvumui didinti, naujos įstatymo pataisos turi įtvirtinti nuostatas dėl universaliųjų paslaugų teikimo visiems namų ūkio vartotojams, t. y. teisę gauti nustatytos kokybės elektros energiją už pagristas, lengvai bei aiškiai palyginamas, skaidrias ir nediskriminacines kainas. Naujos nuostatos turi užtikrinti realią vartotojo galimybę laisvai pasirinkti naują tiekėją, įskaitant kitoje valstybėje narėje įregistruotą tiekėją, ir nuostatas, užtikrinančias tokio elektros tiekėjo pakeitimo įgyvendinimą per 3 savaites.

Stulbina šiandien, kai atsakingi Energetikos ministerijos vadovai gąsdina sodininkus, kad jei parduosite ar išnuomosite savo elektros tinklus ne monopolininkams RST ar VST už vieną litą, bet nepriklausomiems tiekėjams, kad ir už realią vertę, tai jums jie kels neribotai kainas arba atjunginės kada ir kaip jiems patinka. Nori ar nenori šitie ponai, bet nauji nepriklausomi tiekėjai ir tinklų valdytojai atsiras. žinoma apsunkinti ir nutolinti jų atėjimą galima, bet ar tai suderinama su viena iš svarbiausių ministerijos pareigų ginti vartotoją ir deklaruojamos liberalios politikos įgyvendinimą?

žinoma, dabar labai tinkamas laikas perimti visus tinklus į vienos draugų grupės rankas. šioje situacijoje pritaikyta vieno lito technologija, tiesiog geniali idėja. Kaip ir kada pyragas bus išsidalintas, čia jau kitas klausimas. Gaila, bet Vyriausybė ne popieriuje o gyvenime rašo disertaciją, kaip reikia deklaruojant rinkos liberalizaciją, vykdyti jos monopolizaciją.

Kainos problema?

šiandien tikrai tai neišsprendžiama problema. Bet ji neišsprendžiama nes monopolistas tiek galingas, kad pasitvirtina palankias metodikas ir jo faktinių sąnaudų tikslingumo, net ir labai norint, nėra su kuo palyginti. Kad ateityje niekas negalėtų keistis, bet kokia kaina siekiama išlaikyti monopolį, neįsileisti naujų operatorių, rinkos liberalizaciją paliekant deklaracijų lygmenyje. Kokiu tikslu ruošiamos ir stumiamos Elektros Energetikos įstatymo pataisos naikinančios visuomeninės elektros energijos kainos viršutinės ribos valstybinį reguliavimą, tikriausiai aiškinti nėra prasmės. Kaip po to suprasti valstybininkų šauksmą, kad atsiradę nauji operatoriai ir tiekėjai nežabotai užkels vartotojams kainas? Kam tada naikinamas valstybinis viršutinės ribos reguliavimas? Kad būtų patogu tik vienam monopoliniam UAB ar vartotojo interesams?

Ar trijų reguliuojančių energetikos sferą valstybinių institucijų dirbtinis sušlavimas į vieną Infrastruktūrų reguliavimo tarnybą, apie kurią plačiai aprašė “Valstiečių laikraštis” 2010-04- 14 ir “Verslo žinios” 2010-04-19 palengvins vartotojo dalią, padės pristabdyti kainų augimą? Tikrai ne. Visoje toje, kažkodėl paskubomis vykdomoje teisinės bazės ir reguliavimo struktūrų maišalynėje, vartotojas eilinį kartą liks be kelnių. Tuo tarpu, kalti tikriausiai liks kažkokie sodininkai ne tam pardavę savo lokaliuosius tinklus arba tai, kad valstybė išpirkus juos už vieną litą turės siaubingą vargą rasti šimtus milijonų jų neatidėliotinam renovavimui.

Dažnai gąsdinama “Rubikono” palyginimu. Tai irgi klasikinis pavyzdys kaip savivalda visą miesto ūkio monopolį perduoda sau draugiškai grupei draugų valdyti ir nustekenti vartotojus. Rubikono atveju rinkos liberalizacija net nekvepia. Jei vartotojo interesus parduoda valstybė ar savivaldybė kvaila tikėtis ir kalbėti apie sąžiningas kainas.

Ar būtų tokia ciniška galimybė iš šimtų bendrijų prievartauti atiduoti šimtų milijonų vertės turtą už vieną litą, jei rinka būtų liberali ir joje būtų daugiau dalyvių? Tikrai ne.

Pamąstymai

Kiekvienas mąstantis sodininkas supranta, kad logiškiausia visus tinklus parduoti valstybei, kuri gali optimaliausiai juos valdyti ir tiekti elektros energiją, bent jau buitiniam vartotojui pigiausiomis kainomis. Deja, aukščiau išdėstytos priežastys rodo, kad mūsų valstybėje dar labai toli iki to laiko, kai galėsime pasikliauti jos vykdoma politika. Vadinasi, būtina rūpintis ir kovoti už savo turtą, jo valdymo būdą ir savo interesų gynimą kol kas patiems.

Netgi senąsias Europos sąjungos valstybes kankina šių problemų sprendimas, dėl ko ir reikalaujama vieningai įdiegti trečiąjį energetikos paketą. Tik gaila, kad mes jį taip iškreiptai pradedame diegti. Senoliai mus teisingai mokė, kad užaugintą kreivą medį ištiesinti labai sunku, bet argi dažnai kreipiamas dėmesys į pamokymus?

Pabaigai netikėtas pastebėjimas. 2010-04-27 Vilniuje, RST surinkusi sodininkų bendrijų atstovus, prašneko ne apie vieną litą, bet apie vertinimo komisiją, tinklų vertę…. Ką tai turėtų reikšti? Pragiedruliai, nauji manevrai ar rimti ketinimai siekiant civilizuotai baigti spręsti vieną iš Leo lt paliktų problemų? Ateitis parodys.

Liūdna, bet VST fronte kol kas nieko naujo.

Lietuvos Sodininkų Draugijos

Kauno susivienijimo “Sodai” pirmininkas

Romualdas šeštakauskas