Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Romualdas Šeštakauskas buvo iškviestas į Generalinę prokuratūrą po to, kai davė interviu „Laisvam laikraščiui“ ir smarkiai sukritikavo bendrovės „Leo Lt“ bandymus pačiai nustatyti elektros tinklų atnaujinimo metodiką.

„Pas mane į namus atėjo du policininkai, nors šiaip jų neprisikviesi, žmonai įteikė kvietimą atvykti į Generalinę prokuratūrą, - LL pasakojo R.Šeštakauskas, - duodamas interviu LL papasakojau, kad pas mane buvo atėję du pareigūnai su Valstybės saugumo departamento pažymėjimais, ir prigrasino, kad nebandyčiau priešintis „Leo Lt“ bandymams primesti savo metodikas sodų bendrijoms. Vienas iš jų man mestelėjo repliką, kad jeigu daug žinosiu, kaip nužudytas VSD pareigūnas Vytautas Pociūnas, tai greitai taip pat galiu išlėkti pro devinto aukšto langą. Iškviestas į Generalinę prokuratūrą buvau paklaustas, ką žinau apie V.Pociūną, tada ir pasakiau, kad jo asmeniškai nepažinojau, tačiau užsiminiau apie tą susitikimą su VSD grasinimais LL. Tačiau prokuroras daugiausiai klausinėjo apie „Laisvą laikraštį“ – kaip mes susitikome, kokią turiu medžiagą, klausinėjo, kaip, mano nuomone, baigsis sodininkų bendrijų ir ‚Leo Lt“ konfliktas. Atsakiau taip, kaip ir duodamas interviu LL – kad ‚Leo Lt“ kasmet skalpuos sodų bendrijų pirmininkus, rinks ir gręš pinigus iš sodininkų, o visi kritikai bus nutildyti, nes ne tokios bylos užgesdavo“.

Kaip jau rašė LL, Ūkio ministerija leido bendrovei „Vakarų skirstomieji tinklai“ (VST, kuri kontroliuoja tą pačią „Leo Lt“) pačiai sudaryti ir pasitvirtinti sodų bendrijų elektros tinklų "Išpirkimo" metodiką, pagal kurią jau pirmųjų 89 sodininkų bendrijų paskaičiuota neigiama vertė sudaro 94 117 666, 60 1t.
Kitaip tariant, VST reikalauja, kad sodininkų bendrijos sumokėtų jai daugiau nei 94 mln. litų vien už tai, kad VST juos įtrauktų į savo balansą ir toliau sodininkams teiktų elektros energiją. Vienas tokio „išpirkimo“ pavyzdžių – pernai Ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija šių metų balandžio 29 d. lankėsi Kauno rajono sodininkų bendrijoje "GIJA" ir Prienų rajono sodininkų bendrijoje „ĄŽUOLĖLIS". Komisija ten surengė išvažiuojamąjį posėdį. Apžiūrėjus šių sodininkų bendrijų elektros tinklus, paaiškėjo, kad nėra nė vienos defektuotos gelžbetonio atramos nėra. Laidų skerspjūvis atitinka perduodamam galingumui. Didžiausi defektai - viena nežymiai pasvirusi atrama, apskaitos skydo įskeltas stiklas ir vienas beržas, augantis po laidais, liečiantis įtampą turinčius laidus. Tačiau pagal VST pateiktą skaičiuotę, šių tinklų sutvarkymui reikalinga 510 793 LT „Kodėl nei Ūkio ministerijos, nei Seimo atstovai neišdrįso apginti viešojo intereso ar bent sugėdyti VST atstovus dėl vertinimo absurdiškumo?“, - stebisi R.Šeštakauskas.

„Įvertinus tai, kad VST veiklos teritorijoje yra 512 sodų bendrijų, reikalaujama suma akivaizdžiai turėtų viršyti pusę milijardo, - LL sakė Romualdas Šeštakauskas, - o kur dar elektros tinklų įforminimo mokesčiai? O kiek dar sudarys nenumatytos išlaidos iki procesas bus baigtas pilnai? Ir visa tai turėtų būti atseikėta iš sodininkų, kurių dauguma yra pensininkai, kišenės!. Tačiau spaudoje ir eteryje tyla!? O tiek daug triukšmo buvo sukelta, kai 30 milijonų litų prarado valstybės biudžetas privatizuojant "Alitą"! Klasikinis pavyzdys, kaip tyliai ir ramiai reikia vykdyti stambaus masto "biznį".
Kaip žinia, G.Kirkilo pastangų dėka VST šiemet privatizavo beveik visą Lietuvos energetikos sektorių, įsteigusi bendrovę „LEO LT“, kuri buvo skambiai pavadinta „nacionaliniu investuotoju“, Ignalinos atominės elektrinės statytoja. Bėda tik ta, kad „LEO LT“ įstatuose nieko nekalbama apie atominės elektrinės statybą, kalbama tik apie dividendus.

STT : „Nuostatos – ydingos“
Beje, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ekspertų išvados pilnai analogiškos sodininkų nuomonei. Savo rašte „Dėl teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių vartotojų lėšomis įrengtų bendrai naudojamų elektros energijos objektų, skirtų elektros energijai perduoti, įgyvendinimo“ STT šefas Ž.Pacevičius rašo: „šios tvarkos 7 punktas nustato, kad bendrai naudojamų energetikos objektų vertę nustato energetikos įmonės pagal jų parengtą ir, suderinus su Energetikos kainų kontrolės komisija, patvirtintą bendrai naudojamų energetikos objektų vertės nustatymo metodiką (toliau – metodika). Nustatant bendrai naudojamų energetikos objektų vertę turi būti įvertintas objekto fizinis, funkcinis ir ekonominis nusidėvėjimas“. Kadangi šiomis nuostatomis bendrai naudojamų elektros energetikos objektų išpirkimu tiesiogiai suinteresuotiems asmenis (.t. energetikos įmonės) suteikiama teisė parengti ir priimti įstatyminių nuostatų įgyvendinimą konkretizuojantį dokumentą, kuriuo vadovaujantis tas pats asmuo priima sprendimus, tiesiogiai susijusiais su asmeniniais finansiniais interesais, manytume, kad tokia nuostata yra ydinga ir svarstytina skaidraus bei objektyvaus Energetikos įstatymo 28 str. Nuostatų įgyvendinimo aspektu“.

Kodėl šios STT išvados guli stalčiuose ?
„Savaime kyla klausimas, o kam išvis buvo sugalvota toks keistas sodų bendrijų tinklų išpirkimas, sakė R.Šeštakauskas, - griuvo kolūkinė sistema. Kolūkiai savo kolūkiečiams irgi buvo įrengę elektros tinklus. Daugumos jų stovis buvo ir iki šios dienos yra blogesnis nei sodininkų. Kadangi neliko organizacijos, tai valstybė kaip ir dera pagal įstatymą, juos perėmė eksploatuoti ir perdavė VST. Jei mes gyvename teisinėje civilizuotoje valstybėje, tai valstybė privalo užtikrinti, kad jos visi gyventojai gautų paštą, nežiūrint, kuriame rajone jie gyvena, kad 21 amžiuje visi jos gyventojai turėtų galimybę naudotis elektros energija ir už ją mokėtų visi vienodai, nežiūrint, kokiame atstume jie gyvena nuo elektrinės ir t.t. Tačiau, mūsų vyriausybė pasirodo gali šitą teisę perleisti privačiam monopolistui, pardavimo sutartyje pamiršdama įrašyti sąlygą, kad jis privalo užtikrinti, kad visiems piliečiams būtų užtikrintas viešas interesas t.y. elektros tiekimas vienoda kaina ir be diskriminacijos. Po to ta pati vyriausybė kartu su monopolistu sugalvoja dar vieną-aferą - sodininkų elektros tinklų "išpirkimą“ Sodininkai verčiami per teismus įteisinti, kad tai tikrai jų turtas! Po to 4 metai verdama įstatyminė putra, kuri vadinasi tvarkos ir metodikų pakeitimai. Finale visiems išaiškinama, kad tai bevertis turtas ir joks išpirkimas negalimas. Tinklai turi būti įrengti tokie, kad bent pora dešimtmečių operatoriui nereikėtų rūpintis žadėtomis investicijoms. Tam, kad būtų galima į kainą įkalkuliuoti didesnius amortizacinius atskaitymus, akivaizdžiai buvo nekilnojamas turtas perkrikštytas kilnojamais elektros tinklais. Žinomo precedento Lietuvos istorijoje, kad iš Anykščių rajono tinklas būtų perkeltas į Balbieriškį, nėra. Bet nebelieka nekilnojamojo turto mokesčio valstybei.

„Pradžioje buvo tai, kad turtą vertino nepriklausomi turto vertintojai, - pasakojo R.Šeštakauskas, - juk visą laiką pelną iš elektros energijos perdavimo gaudavo VST. Mano skaičiavimais, visi įforminimai būtų kainavę apie 99 mln. litų, tačiau tuomet, kai apie trečdalis turto buvo įforminta, VST sau pati pasitvirtino metodiką, ir pagal ją ėmė skaičiuoti tinklų vertę. Kai kurie skaičiavimai verčia iš koto. Pvz. VST suskaičiavo, kad kai kurių linijų vertė yra minus pusė milijono litų. Tai reiškia, kad VST sako vartotojams – aš paimsiu iš tavęs veikiančią elektros perdavimo liniją, ir tu man dar primokėsi pusę milijono, kad aš ją priimčiau į savo balansą. Visi sodininkai nusispjovė, ir taip kiek laiko buvo tylu. Seimas sudarė komisiją, tačiau kaip tik koks nors tyrimas atsiremia į anksčiau VST, o dabar – „LEO LT“ interesus, viskas iš karto užgęsta. Pvz. – Ūkio ministerija sudarė komisiją, tyrė, tyrė, daug mums visko prižadėjo, o elektros tinklai pamažu skalpuoja sodininkus. Pvz., Telšiuose esančiai sodų bendrijai „Draugystė“ VST paskaičiavo, kad jos elektros linijos vertė – minus 2,4 mln. litų. Ką tai reiškia? VST reikalauja, kad sodų bendrijos nusitiestų naujus elektros tinklus, tuomet mes tą turtą ir perimsime. Iš viso VST kontroliuojamoje teritorijoje yra 512 sodų bendrijų, o tik iš 83 bendrijų VST pareikalavo 94 mln. litų už tai, kad perimtų elektros tinklus. Nors tie veikiantys tinklai dar gali veikti daugelį metų. Jeigu turi parduotuvę, parduodi prekę, tačiau nereikalauji, kad pirkėjas už savo pinigus tau iš anksto pastatytų tą parduotuvę“.
Po to, kai šie R.Šeštakausko svarstymai buvo išspausdinti „Laisvame laikraštyje“, jis ir sulaukė kvietimo į Generalinę prokuratūrą. „Jau jie pamatė, kad viskas paaiškėjo, ir dabar siūloma pakeisti Energetikos įstatymo 28 straipsnį – rajonuose valstybinių organizacijų elektros tinklus išpirkti pagal Turto vertinimo įstatymą, t.y. tai, ką mes jau seniai reikalaujame, kad būtų taikoma ir sodininkams, - pasakojo R.Šeštakauskas, - tai kodėl valstybinių įstaigų tinklai turi būti išperkami už rinkos kainą, o sodininkams tas pats principas netaikomas. Dar įdomiau, kad VST ir „Rytų skirstomieji tinklai“ parengė skirtingas tinklų išpirkimo metodikas, nors abi šios įmonės sudaro vieną „Leo Lt“, ir abi šios metodikos prieštarauja įstatymui. Važiuosiu pas K.Prunskienę aiškintis, ar mums bus taikoma ta pati tvarka, ar kita. Jeigu skirtinga, nei valstybinėms įmonėms, tai aišku, kad yra taikomi net keleriopi standartai“.

R.Šeštakauskas pasakojo, kad su sodų bendrijų pirmininkais buvo tariamasi pasirašyti kreipimąsi dėl minėtos metodikos atšaukimo, tačiau nemaža dalis jo kolegų jau traukiasi. „VST mus vis tiek prievartauja mokėti pagal naują metodiką, ir visos tos komisijos, kuriose mes dirbome, vėliau užgeso, - kalbėjo R.Šeštakauskas, - duok Dieve, kad mums padėtų K.Prunskienė, nors ji toje pat partijoje, kaip ir Ūkio ministras Navickas. Tikėjomės surinkti apie 50-70 tūkst. sodininkų parašų. Tačiau dabar kažkodėl savo nuomonę pakeitė Telšių, Kretingos, Vilniaus sodininkų bendrijos ar jų pirmininkai. Atseit, tas parašų rinkimas nieko neduoda, ir mes neva tik supykdysime elektros tinklus. Nežinau, kas juos išgąsdino, tačiau kai kas jiems prigrasino. Suprantu, kad nei aš, nei jūs „Leo Lt“ nesutvarkysime, tačiau aš stengiuosi, kad žmonės žinotų, kas vyksta. Dar vienas pavyzdys – kai spaudoje buvo išspausdintas straipsnis apie tai, kad „Leo Lt“ susižers pusę milijardo litų dėl naujos metodikos, man paskambino Seimo ekonomikos komiteto pirmininkė socialdemokratė B.Vėsaitė, ir pasakė: „Jeigu tu rašinėji tokius dalykus, tai man praėjo bet koks noras jums padėti“. Atsakiau, kad to jos noro mums padėti seniai nebuvo, tačiau gerai bent tiek, kad dabar B.Vėsaitė prisipažino“.