Kai kurios savivaldybės sodininkų bendrijoms nustatė rinkliavą, bet nenumatė, kaip ją rinkti. Todėl komunalininkai spaudžia pirmininkus, grasina jiems skolų išieškojimo bendrovėmis. Kitur tokių rinkliavų nėra, bendrijos sukasi, kaip išmano. Nemažai sodininkų atliekomis atsikrato paprasčiausiu būdu – išmeta jas pakelėse, miškuose, geriausiu atveju gabena į miestų konteinerius.

Sulaukia grasinimų

Prienų rajone esančios sodų bendrijos „Kedras“ pirmininkas Viktoras Bespalko jaučiasi įspeistas į kampą. „Gaunu laiškus iš skolų išieškojimo bendrovės su grasinimais areštuoti bendrijos sąskaitą, – guodėsi jis. – Atliekų tvarkymo įmonė tvirtina, kad esame jai esame skolingi 7 tūkst. Lt, nors nesame sudarę jokios sutarties dėl atliekų išvežimo.“

Pasak pirmininko, įmonė „Dzūtra“ pati pastatė konteinerį šalia sodo teritorijos ir pradėjo siųsti sąskaitas už šiukšlių išgabenimą. Ši bendrovė laimėjo savivaldybės konkursą aptarnauti rajono gyventojus. „Įmonė nesuderino konteinerio vietos, nepasidomėjo, kiek sodininkų čia atvyksta ar nuolat gyvena, – piktinosi V.Bespalko. – Mūsų bendrijoje daug apleistų sklypų, tačiau aš ir už juos privalau surinkti mokesčius.“

Pasigenda aiškumo

Pirmininkui niekas iš vietos valdžios nepaaiškino, ar jis asmeniškai atsakingas už tai, kad visi mokesčiai būtų surinkti. „Esu nežinioje: neįsivaizduoju, ar man baimintis antstolių, ar rinkti pinigus tik iš tų žmonių, kurie sutinka mokėti, – gūžčiojo pečiais V.Bespalko. – Vieni žmonės geranoriškai moka, kiti sako, kad atvyksta tik savaitgaliais ir išsiveža atliekas į nuolatinę gyvenamą vietą, dalies sklypų šeimininkų metų metus neįmanoma rasti. Mes už tai, kad atliekos būtų išvežamos civilizuotai, tačiau už tai turi mokėti iš tikro soduose gyvenantys ar poilsiaujantys žmonės. Pasigendame aiškios sistemos. Be to, mūsų konteineriu naudojasi dar ir aplinkinių kaimų gyventojai.“

Pirmininkas stebisi, kodėl bendrija negali pati išsirinkti atliekų tvarkymo bendrovės ir pasirašyti su ja sutarties, o yra priklausoma nuo vietos politikų valios.

Komunalininkai skėsčioja rankomis

Įvairiuose šalies rajonuose dirbančios įmonės „Dzūtra“ direktorius Robertas Notkus pripažino, kad sodų bendrijos – didelis rūpestis komunalininkams. „Sodai dažnai būna nepritaikyti įvažiuoti didesniam transportui, todėl ne visada galime sudaryti atskiras sutartis su sodininkais, tenka statyti bendrus konteinerius“, – sakė jis.

Pasak direktoriaus, komunalininkai savivaldybės įpareigoti rinkti rinkliavą iš sodininkų, jei statomas bendro naudojimo konteineris, ir prižiūrėti konteinerius. „Mūsų pareiga tik išvežti atliekas, o ne aiškintis, kiek realiai sodininkų nuolat ten gyvena ar tik savaitgaliais atvažiuoja į savo sklypus, ar jie apskritai turi šeimininkus – tuo turėtų rūpintis pirmininkai“, – įsitikinęs jis. R.Notkus mano, kad atliekų tvarkymo sodų bendrijose sistemą turėtų tobulinti regioniniai atliekų tvarkymo centrai.

Regioniniai centrai atsiriboja

Mažai ką dėl sodininkų atliekų tvarkymo galėjo pasakyti ir regioninių atliekų tvarkymo centrų vadovai. Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Kęstutis Balčiūnas pripažino, kad sodininkų bendrijos yra rakštis visoje atliekų surinkimo sistemoje. „Gerai, jei įmanoma sudaryti sutartis su atskirų sklypų šeimininkais, tada kiekvienas moka tik už save, bet daugumos bendrijų komunalininkai vengia dėl siaurų keliukų, o kai konteineriai pastatomi šalia teritorijų, jie tampa mažais sąvartynais: aplink konteinerius tuoj
atsiranda kalnai senų baldų, padangų, statybinių atliekų“, – apgailestavo direktorius.

Kai kuriuose rajonuose sodų bendrijos apskritai paliktos likimo valiai. Klaipėdos regiono vietinės rinkliavos administravimo skyriaus viršininkas Šarūnas Jonas Tamulis sakė, kad centras kol kas rūpinasi tik rinkliava iš miesto teritorijoje esančių sodų ir garažų bendrijų. „Čia rinkliavą moka vis daugiau bendrijų narių, o Klaipėdos rajone jokių rinkliavų dar nėra, – kalbėjo jis. – Kiti Klaipėdos regiono rajonai patys sprendžia, ar samdyti visiems vieną operatorių, ar leisti bendrijoms pačioms pasirašyti sutartis su komunalininkais.“

Tvarkosi patys

Klaipėdos rajono „Dituvos“ sodų bendrijos pirmininkas Vytautas Ged vila sakė, kad jų bendrijos neaptarnauja joks atliekų tvarkymo operatorius. „Atliekas kaupiame savo konteineryje ir patys organizuojame šiukšlių vežimą į sąvartynus, – pasakojo jis. – Kol kas laukiame politikų sprendimų, kokia tvarka įsigalios rajone.“

Pirmininkas pripažino, kad daug sodininkų elgiasi neatsakingai ir verčia šiukšles pamiškėse, pakrūmėse ir pakelėse. „Nors su seniūnijos darbuotojais, gamtosaugininkais bandome ieškoti teršėjų, rengiame įvairius reidus, bet mūsų įstatymai per švelnūs, be to, beveik neįmanoma įrodyti teršėjo kaltės“, – skėstelėjo rankomis V.Gedvila.

Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros docentas Bronius Kriščiūnas mano, kad valstybė galėtų rengti specialias bendras komposto ir kitų atliekų surinkimo aikšteles. „Daug sodininkų bet kur išmeta surinktus lapus, kitas žaliąsias atliekas, kurios irgi nepuošia aplinkos, o tai galėtų būti puiki trąšų gamybos žaliava, – kalbėjo mokslininkas. – Tačiau tam reikia valstybinio požiūrio į sodų bendrijų atliekų tvarkymo sistemą.“