Rugsėjo mėnesį mūsų laikraščio puslapiuose bandėme nagrinėti opią sodininkų problemą, sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimo eigą. Pokalbio pabaigoje žadėjote, kad artimiausioje ateityje galėsite informuoti apie Energetikos ministerijoje dirbusios darbo grupės rezultatus. Be to kiek mums žinoma šie klausimai buvo svarstomi jūsų susivienijimo sodų bendrijų pirmininkų konferencijoje lapkričio 7 d. Kaip pasikeitė situacija per šiuos du mėnesius?

Liūdna, bet po dviejų mėnesių tapo aišku, kad viskas visiškai nebeaišku. Darbo grupė pasitraukė į pogrindį ir sodininkai ten nebereikalingi. Staiga spalio 5 d. visuomenės svarstymui pateiktas sodininkų elektros tinklų išpirkimo taisyklių nesvarstytas projekto variantas, kurio nuostatos dar nepalankesnės sodiečiams, nei Ūkio ministerijos 2008 metais paruoštame ir iki šiol stalčiuose gulinčiame projekte. Bet pasirodo šis taisyklių projekto ruošimas tebuvo pelės žaidimas su kate. 2009.11.06 netikėtai pateikiamas Elektros energetikos įstatymo pataisų projektas, kurio nuostatos dar aiškiau įtvirtins mūsų diskriminavimą ir net į teismą kreiptis bus beprasmiška, kadangi diskriminuoti bus galima net nepažeidžiant įstatymų, kaip yra šiandiena. Keista, bet seimo narys J. šimėnas, paskutiniame darbo grupės posėdyje subombardavęs energetikų pozicijas ir žadėjęs paruošti reikiamas įstatymų pataisas sodininkams, iki šios dienos tik ruošiasi žadėtam žingsniui. Vienintelis iš procese dalyvavusių seimo narių R. žilinskas bando tiesti pagalbos ranką ir pateikė seimui svarstyti Energetikos pataisą, įpareigojančia energetikus privaloma tvarka išpirkti lokaliuosius tinklus. Esant tokiai situacijai ir stebint bendrą mūsų valstybėje energetikos pokerio eigą, tikrai apie jus dominančios darbo grupės rezultatus kalbėti kol kas beprasmiška.

Kauno susivienijimo “SODAI” sodų bendrijų pirmininkų konferencijoje šie klausimai tikrai buvo svarstomi, bet deja tai buvo labiau panašu į daug metų kvailinamų ir prievartaujamų žmonių pykčio išsiliejimą. Gerai kad seimo narys Rokas žilinskas savo trumpu ir labai konkrečiu pasisakymu, prižadėdamas dėti visas pastangas užbaigti vilkinimo procesą, nuramino susirinkusius. Konferencija įpareigojo susivienijimo valdybą suredaguoti kreipimosi tekstą į Seimo narius ir įteikti R. žilinskui, V. Mazuroniui, R. Rutkelytei, J. šimėnui. Mūsų pateiktą tekstą vargu ar tikslinga komentuoti..

Laikraščio redakcija pateikė keletą klausimų Energetikos ministerijai, tikėdamasi praskaidrinti jūsų nuogąstavimus. Iš atsakymų neatrodo, kad padėtis yra tokia beviltiška.

Iš jūsų pateiktų šešių klausimų, tik į vieną ministerija pabandė atsakyti. Teigiama kad 2009 m. išpirko RST -20 , o VST-7 energetikos objektus. Ministerija žada: “Planuojama, kad artimiausiu metu bus išpirkti ir likusių sodininkų bendrijų tinklai- tam bus panaudoti ir ES struktūrinių fondų lėšos”. Kadangi danguje iki šiol nėra jokio ženklo apie proceso paspartėjimą, tai turint omenyje, kad iš 505 VST zonoje esančių elektros lokaliųjų sodininkų tinklų, išpirkta per 5 metus tik apie 30 objektų o iš 421 esančių RST zonoje teišpirkta apie 100 objektų, tai šis teiginys tėra mikaldos pranašysčių lygmenyje. Ūkio ministras V. Navickas 2008 m. vis guodė, kad skirs 10 mln. iš eurofondų sodininkų problemoms išspręsti, bet jis šiandiena jau nebe ministras . Buvo ar nebuvo tie žadėti milijonai, niekas nebegali atsakyti, o mes ir toliau likome prie suskilusios geldos. šiemet A. Sekmokas užsiminė apie 40 mln. esančių eurofonduose, bet metai baigiasi, o dangus niaukiasi.

Į antrą klausimą, kada bus patvirtintos lokaliųjų tinklų išpirkimo taisyklės, galima skaityti, kad atsakyta. Bet logiškai mąstant atsakymas :”Tikslios datos, kada planuojama patvirtinti išpirkimo tvarką, nurodyti dar negalime.”, reiškia, kad neatsakyta. Džiaugtis dėl tokio atsakymo irgi negalima, nes pasirodo, kad kol kas net nėra planuojama, kada bus galima tai padaryti. žinoma, užtat šio atsakymo teisingumu netenka abejoti.

Labai geras jūsų trečias klausimas . “Kodėl nediferencijuojama elektros energijos kaina tiems buitiniams vartotojams, kuriems neteikiama paslauga elektros energijos tiekimas ir skirstymas žemos įtampos tinklais?”. Atsakymas toks, kokį mes jau daugelį kartų girdėjome. “Tai yra ne Energetikos ministerijos, bet Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija”. Jums reikės antrą kartą klausti, tik klausimą reikia formuluoti sekančiai:”Kodėl per paskutinius 10 metų nei Ūkio ministerija, nei dabartinė Energetikos ministerija, ruošdamos daugybę Elektros energetikos įstatymo pataisų, tame tarpe ir paskutiniajame paruoštame projekte, negali įrašyti nuostatos, kad operatorius turi sudaryti elektros energijos tiekimo sutartį su kiekvienu buitiniu vartotoju iki jo ribos arba jei jos negali sudaryti dėl kokių nors priežasčių, operatorius iš elektros energijos kainos turi išeliminuoti nesuteiktų paslaugų kainos dalį”. Juolab, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2003 m. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 yra išaiškinęs, kad teisiškai vertinant sutartį, svarbu nustatyti koks asmuo, t.y. fizinis ar juridinis, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat nurodė, kad bendrija yra specialusis teisinis subjektas ir galutinis prekių ar paslaugų vartotojas tokiu atveju yra buitinis vartotojas, t.y. fizinis asmuo. Vadinasi, vadovaujantis teisine logika, operatorius,atliekantis visuomeninio tiekėjo pareigą, už patvirtintą valstybėje visuomeninę elektros energijos kainą, privalo, vadovaujantis deklaruojamu “pašto ženklo”principu, patiekti elektros energiją iki buitinio vartotojo ribos arba jei to nepadaro, tai negali imti mokesčio už nesuteiktas paslaugas. Jeigu mūsų valstybėje leidžiama, kad tiekėjas gali kai kuriems buitiniams vartotojams nutraukti elektros energijos tiekimą kažkur viduryje laukų, palikdamas toliau ją pačiam vartotojui vežtis iki namų kad ir su automobilio priekaba, tai kodėl įstatyme negalima imperatyviai nustatyti, kad ir kaina šiems vartotojams būtų sumažinta. Redakcija, gavusi atsakymą į mūsų pasiūlytos formuluotės klausimą, galės aiškiai konstatuoti, kodėl VKEKK komisijai patogu aiškinti, kad to nenumato įstatymas, o Energetikos ministerija tokios nuostatos įrašyti negali, nes energetikams labai nesinori prarasti po 9.10 cento nuo kiekvienos kilovatvalandės. Dievulėliau brangus- juk tai ne vienas milijonas kas mėnesį krentantis iš dangaus, net nepajudinus piršto. Beje, paskutiniame Elektros energetikos įstatymo pataisų projekte, pasirodo Energetikos ministerija labai lengvai gali įrašyti, kad toliau iš VKEKK funkcijų net išjungiama teisė reguliuoti visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą. Matomai, toliau visuomeninės elektros energijos kainas ir tarifus nusistatys ir keis tik monopolizuotos paslaugos tiekėjas, o viršutinės ribos niekas nebegalės kontroliuoti, net VKEKK. Mano galva, geresnio įrodymo, kad Energetikos ministerija puikiausiai gali per šį įstatymą įtakoti elektros energijos kainos diferecijavimą, būti negali bet….

Nors tokios pataisos, ne vien tik sodininkams, bet ir visiems vartotojams, tikriausiai kainuos nebe dešimtis, o šimtus milijonų, tvyro olimpinė ramybė. Kaip bebūtų keista, visi šiandiena labai pergyvena dėl didelių seimo narių kanceliarinių išlaidų (apie pora mln.), kiek seimo narys gali turėti sekretorių (gal ir susidarys pusė mln.) ir t.t.. O šimtai milijonų!? Tokie skaičiai runkeliams yra nesuprantama mistika ir jie jų kol kas nedomina…. Po naujųjų metų tikriausiai bus vėlu šauktis dangaus

Klausiate, kokios yra galimybės atstatyti socialinį teisingumą ir kompensuoti daug metų rinktas permokas už nesuteiktas paslaugas ir kas kaltas dėl šios situacijos?

šis jūsų klausimas logiškas, bet beviltiškas. Mūsų valstybėje senai jau nebeieško kaltų dėl didelių dingusių pinigų. O kadangi nėra kaltų, tai kaip ir kas atstatys socialinį teisingumą? Kas tokiu atveju begali kompensuoti permokas? Bet Energetikos ministerijos atsakymas šį kartą gana naujas ir netikėtas. “Ministerija ne kartą pareiškė, kad energetikos sektorius turi būti pertvarkytas- įmonės turi dirbti taip, kad vartotojas būtų patenkintas paslaugomis, o taisyklės būtų aiškios, suprantamos ir palankios vartotojui.” šiame atsakyme negalėčiau nei pakeisti, nei išmesti nei vieno žodžio, tik gaila, kad tokių taisyklių ministerijai niekaip nesiseka rasti.

Jūs klausiate, ar nebuvo pamiršta užfiksuoti tuo metu galiojusių teisinių nuostatų dėl lokaliųjų tinklų išpirkimo įsipareigojimų, sudarant VST privatizavimo sutartį. Mes to klausėme daugelį kartų, bet mums iki šiol tai liko komercinė paslaptis. Jums duotas atsakymas, “VST privatizavo ne ši Vyriausybė. Kaip ten bebūtų, dešimtmetį nespręstos vartotojų problemos turi būti išspręstos. Dar šiemet.” Atsakymas išsamesnis dviem žodžiais-dar šiemet. Po mėnesio nauji metai. Bus jums gera proga vėl užduoti klausimą, jei neatsiras nauja vyriausybė, kuri galės vėl kartoti atsakymą.

Atsakymas į jūsų paskutinį klausimą, ar ministerijai neatrodo, kad esama situacija pažeidžia viešąjį interesą, pralenkia visus lūkesčius. Jį derėtu atspausdinti didelėmis raidėmis. BUVUSI SITUACIJA PAžEIDĖ VARTOTOJŲ INTERESUS. DABAR SITUACIJA TAISOMA IR LABAI DIDELIU GREIČIU. Kaip sakoma, komentarų dėl atsakymo pirmos dalies nereikia. Dėl antros atsakymo dalies sunku susigaudyti, kai nepasakyta, kokiais greičio vienetais reikia matuoti, mikronais per metus, šviesmečiais ar neigiamais metrais, kaip kad mūsų turtą vertina energetikai. Jei turėta mintyje neigiamas greitis, tai gal ir ne tiek svarbūs matavimo vienetai.

Diskutuojamomis temomis mūsų laikraštis keletą klausimų pateikė ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Ar palankūs jums vartotojams jos pirmininko atsakymai?

Liūdna, kad, kaip mūsų tarpe sutrumpintai priimta vadinti Komisijos, atsakymai tėra gerai sustiguoto mechanizmo mintys. Apie kokią logiką ir teisingumą toliau galima kalbėti, jei gavote sekančio turinio atsakymą: “Lietuvoje mokant už elektros energijos perdavimą ir skirstymą yra vadovaujamasi “pašto ženklo” principu, t.y. paslaugos kaina nepriklauso nuo elektros energijos perdavimo atstumo, o priklauso tik nuo prisijungimo įtampos”. Paaiškinkite gerbiamam pirmininkui, kad pašto ženklo principo pagrindinis kredo yra tai, kad siunta pristatoma abonentui, nepriklausomai nuo atstumo ir pristatymo būdo, iki abonento gyvenamos vietos už vienodą kainą. Taip yra visame pasaulyje, netgi Afrikoje. Kai paštas mūsų laišką iš Kauno atveš gerbiamam pirmininkui į Vilniaus paštą, ir lieps pasisamdyti laiškanešį, kuris atnešęs tą laišką pirmininkui į namus pareikalaus papildomo užmokesčio už atnešimą, tada bus galima padiskutuoti, ar nepažeistas “pašto ženklo” principas, tokiu atveju, kai energetikai palieka tiekiamą prekę t.y. elektros energiją vieniems kažkur laukuose ir liepia ją toliau transportuoti ir skirstyti patiems, o kitiems už tą pačią kainą tiekia iki gyvenamos vietos. Mūsų valstybininkai taip atitrūko nuo realybės, sąžinės ir elementarios logikos, kad kol konstitucinis teismas neišaiškina kas parašyta kiekviename sakinyje, tol laisvai ir nebaudžiamai vadovaujamasi teisės aktų ir sąvokų voliuntaristinėmis interpretacijomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų. Jei taksistas ūkanotą dieną jus pavežėjas paprašys dvigubai sumokėti, nes labai tamsią dieną jis laiko tolygią nakčiai, tai vartotojų teisių gynimo tarnyba jus tikrai apgins. Jei socialinių reikalų ministerija išaiškins, kad šviesi mėnesiena yra suprantama kaip diena, ir tokiomis naktimis darbdaviai gali nemokėti naktinio atlygio, jūs teisybės nerasite, net eiliniame teisme. Tik keista, kodėl visada bandoma pritaikyti nuostatų interpretacijas, kurios duoda didesnį pelną ir niekad atvirkščiai. Pašto ženklo principo paaiškinimo paskutinis teiginys, kad bet koks nuolaidų darymas vienai vartotojų grupei, yra visų likusių elektros energijos vartotojų sąskaita, išviso nesuvokiamas šiame kontekste. Jei šitokia logika grindžiami atsakymai, tai kuo vadovaujantis yra tikrinamos viršutinės kainų ribos? Įdomus atsakyme dar vienas naujas teiginys: “Vartotojai, kurie turi savo žemos įtampos tinklus ir kurie turi savo lėšomis juos eksploatuoti, yra skatinami parduoti savo elektros tinklus skirstymo bendrovėms, taip išvengiant tinklų eksploatavimo sąnaudų ir mokant vieningą ir aiškią kainą už elektros skirstymą.” Ačiū dievui, pagaliau net pats komisijos pirmininkas pirmą kartą pripažino, kad vartotojai moka nevieningą ir net neaiškią kainą už elektros skirstymą. Gražiai deklaruojama atsakyme, kad vartotojai skatinami parduoti savo tinklus. Keista, bet ko tie “glušiai” bendrijų pirmininkai jau neberėkia, bet staugia iš pykčio, kodėl jie, parduodami savo turtą, turi primokėti už naujų tinklų įrengimą? Ar tai galima pavadinti skatinimu?

Nuoširdus ačiū už komisijos atsakyme pateiktas elektros energijos kainos sudedamas dalis 2009 metų antram pusmečiui. Bus tikrai įdomu visiems. Vidutinė gamybos kaina-12,57 ct/kWh. Perdavimo (valstybiniais aukštos įtampos tinklais) paslaugos kaina su rezervais- 3,62 ct/kWh. Skirstymo (priklausančiais RST ir VST tinklais) paslauga vidutinės įtampos tinkle-4,80 ct/kWh. Skirstymo (sodų bendrijų nuosavybėje esančiais lokaliais elektros tinklais) paslauga žemos įtampos tinkle-8,89 ct/kWh. Visuomeninio tiekimo paslauga-0,21 ct/kWh. Vaizdelis, kaip Uspaskihas sako, tikrai nekoks mielieji. VST ir RST mums teikia tik skirstymo paslaugą vidutinės įtampos tinklais, kurios kaina 4,80 ct/kWh. Mes sodininkai priverčiami patys sau, savo lėšomis atlikti skirstymo paslaugą žemos įtampos tinklais ir visuomeninio tiekimo paslaugą (administruoti ir surinkinėti mokesčius) už 8,89+0,21=9,10 ct/kwh., bet mokėti turim pilną kainą. Komisijos nuomone, jei VST ir RST mums suteikia paslaugą tik už 4,80 ct/kWh, bet ima mokestį 4,80+9,10=13,90 ct/kwh pagal “pašto ženklo” principą “vsio zakonno”. Komentarams lietuviškų žodžių nepakanka.

Dar geriau, kai Komisija jums atsakė, kad net nežino kur ir kas gali paskaičiuoti mūsų permokas už 2008 metais sunaudotą elektros energiją. Matomai, suma gaunasi tokio dydžio, kad geriau tegul lieka komercinė paslaptis. Siūlau paprašyti Jurą Jankevičių užduoti klausimėlį:”Kaip Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija kontroliuoja monopolistą, jei ji nežino, ir net nenori žinoti, kiek jos ginami vartotojai permokėjo už nesuteiktas paslaugas 2008 metais?”. Tikrai gausite daug gražių atsakymų.Bendrai orientacijai galiu pateikti keletą pavyzdžių. Mūsų paskaičiavimais 2008 metais už nesuteiktas paslaugas energetikams permokėjo s.b.”Baldininkas”-10553 lt., s.b. “Skardis”-21401 lt., didelė Klaipėdos s.b. “Dituva”-net 423492 lt., s.b. “Vieversėlis”-5847 lt., s.b. “Lagūna”-14610 lt. ir t.t.. Tokių sodų bendrijų Lietuvoje yra 1800 , daug įvairiausių kooperatyvų, daug lokaliųjų tinklų yra savivaldybių balanse, kurių jos niekaip negali įsiūlyti operatoriams ir t.t.. Paskaičiuoti ir pamastyti tikrai derėtu…

Jei tokia bloga padėtis, tada norime užduoti klausimą, kas jūsų nuomone kaltas, energetikos ministras? Kokia šių problemų sprendimo perspektyva?

Perspektyva tikrai miglota. Labai greit naujieji, iki kurių ministras žadėjo išspręsti sodininkų problemas. Negražu skubėti. Kantrybės. Bus sukurta žadėta garsioji elektros rinka ir visi gyvensime laimingi. Geriau būtų , kad šį klausimą užduotumėte po naujųjų.

Prievartaujate atsakyti kas kaltas ir iškart pasufleruojate atsakymą. Tikrai kaltas buvęs Ūkio ministras, kuris dirbo vadovaujamas savo sekretoriaus. Naujasis energetikos ministras nuoširdesnis, nepalyginamai daugiau gilinasi į mūsų bėdas, tikrai aukšta elgesio kultūra bendraujant su apačiomis, ryžtinga pradžia, …. Kodėl staiga gimė naujas Elektros energetikos įstatymo pataisų projektas, kurio miglotos, ir teisiniu požiūriu dviprasmiškos formuluotės, pernelyg primenančios buvusį redagavimo stilių ir generalinę politikos liniją , didelis klaustukas. Kas atsitiko po metų, ar palikimas kaip pilnos mėšlo legendinės Egėjaus arklidės, ar ministras atsitrenkė į nematomą sieną, išsiaiškinti jau jūsų t.y. žiniasklaidos priedermė ir didesnės galimybės. Mano galva kol kas viskas tik projektai. Ministro parašų nėra. Esant tokiai sumaiščiai energetikos ūkyje, sodininkų reikalai tikrai ne pirmoje vietoje. Perskaitys ministras klerkų pateiktus projektus, užduos klausimėlių ir paaiškės kas kaltas.

Kalbėjosi Giedrė Gorienė

KREIPIMASIS Į SEIMO NARIUS V. MAZURONĮ, R. žILINSKĄ, R. RUTKELYTĘ, J. šIMĖNĄ

Kauno susivienijimo “SODAI” sodų bendrijų pirmininkų konferencijoje įvykusioje 2009 m. lapkričio mėn. 7 d. vienas iš svarbiausių klausimų buvo svarstomas tolesnis sodų bendrijų elektros tinklų priklausomybės ir eksploatavimo klausimas. šį klausimą bandyta spręsti 2007 Seimo darbo grupėje susidedančioje iš 22 narių, tame tarpe 6 seimo nariai, deja nesėkmingai. Ūkio ministerijoje 2008.01.10 d. sudaryta 12 asmenų darbo grupė dirbo puse metų, bet rezultatas nulinis. žemės ūkio ministerijoje 2008.06.19 d. sudarytas 15 asmenų koordinavimo komitetas vadovaujamas pačios ministrės K. Prunskienės baigė darbą irgi negarbingai. Energetikos ministerijoje 2009.07.21 d. sudaryta didelė darbo grupė, prižadėjusi išspręsti sodų bendrijų elektros tinklų problemas iki metų pabaigos ir labai sėkmingai pradėjusi darbą, jau du mėnesiai pogrindyje be gyvybės ženklų. Mūsų prašymai spręsti taikomus diskriminacinius elektros energijos tarifus sodininkams ir absurdišką licencijavimą, įteikti 2009.07.14 d. Energetikos ministerijai ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, iki šios dienos be sprendimo.

Seimo narys Rokas žilinskas, bandydamas paspartinti problemų sprendimą, pateikė seimui svarstyti Energetikos įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIP-1039. Konferencijos dalyviai prašo Jūsų pagalbos paspartinant šio mums svarbaus įstatymo projekto svarstymą ir priėmimą.

Energetikos ministerija teikia Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 10, 14, 23, 24, 25, 28, 32, 36, 38, 39, 41, 42, 43, 44 ir 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektą. Deja, šio įstatymo projekto nuostatos tik dar tvirčiau įteisina esamą diskriminacinę situaciją. Visiškai lieka neaišku kaip Energetikos ministerija ruošiasi spręsti mūsų problemas, jei kurdama įstatyminės bazės pataisas elgiasi priešingai.

Projekto 10 straipsnio 4 p., 11 p. imperatyviai nustato, kad elektros energijos operatoriaus, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo licencijos išduodamos tik vienam asmeniui nurodytoje apibrėžtoje teritorijoje, kurioje jis turi išskirtines veiklos vykdymo teises.

šiuo metu RST ir VST turi licencijas pasidalijusios visą Lietuvos teritoriją pilnai. Vadinasi niekas, net teoriškai, nebegalės gauti šioje teritorijoje licencijų. Idealus monopolis neribotam laikui. Energetikos ministras pastoviai deklaruoja apie greitą rinkos liberalizavimą, įgyvendinant Eurodirektyvas. Kaip jis tai padarys po tokių įstatymo pataisų? Kadangi nei RST, nei VST nesudaro sutarčių su sodų ir kitų bendrijų teritorijose esančiais buitiniais vartotojais, tinklų neišperka ir dar ilgai neišpirks, mes ir toliau be licencijų nelegaliai turėsime skirstyti ir prekiauti elektros energija.

Konferencijoje nutarta prašyti Jūsų pagalbos įteisinant elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų išdavimą visiems eksploatuojantiems savo lokaliuosius tinklus arba asmenims sudariusiems sutartis šių tinklų išpirkimui.

Projekto 7 straipsnis papildo 24 straipsnio 1 dalį sekančiai “…Tuo atveju, jei skirstomųjų tinklų įmonė nėra sudariusi su vartotoju atskiros sutarties dėl elektros energijos persiuntimo paslaugų teikimo, skirstomųjų tinklų įmonės ir vartotojo sudaryta elektros energijos pirkimo- pardavimo sutartis laikoma ir elektros energijos persiuntimo paslaugų teikimo konkrečiam vartotojui sutartimi.”

Mes renkame medžiagą dėl kreipimosi į teismą, kad mus prievartauja teikti be licencijų paslaugas, pažeidžiant įstatymus ir civilinį kodeksą. Įteisinta dviprasmiška pataisos formuluotė, leis monopolisto advokatams teisme sėkmingai įrodinėti, kad įstatymas nepažeistas, nes pagal sutarties papildymą mes esame įpareigoti konkrečiam bendrijos vartotojui persiusti pirktą bendrame katile elektros energiją.

Jei atsižvelgiant į tai, kad po naujųjų metų formuosis elektros energijos rinka, kurioje nupirktą laisvojo vartotojo elektros energiją iš nepriklausomo gamintojo, norima įpareigoti skirstomųjų tinklų įmonę persiusti pirkėjui pagal tą pačią sudarytą pirkimo- pardavimo sutartį, tai siūlome formuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai…”Skirstomųjų tinklų įmonės ir vartotojo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma ir elektros energijos, vartotojo pirktos iš nepriklausomo gamintojo ar tiekėjo persiuntimo paslaugos teikimui.”

Konferencijos dalyviai prašo Jūsų pagalbos dėl kreipimosi į teisės ir teisėtvarkos komitetą , kad būtų šis klausimas aiškiai suformuluotas bei išaiškintas ir, jei būtų galima, gautumėme šį išaiškinimą ateičiai.

Projekto 15.straipsnis keičiantis 42straipsnio 2 dalį išviso netelpa į jokius rėmus. Tai jau bus ne vien sodininkų bet ir daugelio problema. Palikus reguliuoti Komisijai tik perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų dedamųjų viršutines ribas, o visos visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifų viršutinės ribos nustatymą ir keitimą patikėti pačiam monopolistui be reguliavimo, precedento neturintis atvejis. Kaip sodininkai galės kreiptis į teismą dėl neteisėtai imamo mokesčio už savo lokaliųjų tinklų eksploataciją, jei monopolistas pateiks teismui skaičiuotę, kurioje bus fiktyviai nurodyta, kad sodininkams iš viso neįkalkuliuotas mokestis už skirstymą žemos įtampos tinklais, bet pavyzdžiui vietoje to padidinta marža dėl mažo transformatorinių pastočių išnaudojimo ir panašiai. O kadangi jie atskiroms buitinių vartotojų grupėms taikys skirtingus tarifus nepažeisdami kainos svertinio vidurkio, įstatymas lieka nepažeistas. Kryžminiu subsidijavimu tokiu atveju irgi neapkaltinsi.

Kadangi tai gali skaudžiai paliesti ne tik sodininkus, prašome Jūsų pagalbos, atkreipiant antikorupcijos komiteto ypatingą dėmesį šio klausimo svarstyme.

Sodų bendrijos daugelį metų yra akivaizdžiai apvagiamos elektros energijos diskriminacinės kainos pagalba. Sumos siekia dešimtis milijonų litų. Ar nebūtų galima inicijuoti šio klausimo svarstymą antikorupcijos komitete?

Konferencijos įgaliotas, Kauno susivienijimo “SODAI”

pirmininkas Romualdas šeštakauskas

Priedas:

4 lapų konferencijos dalyvių sąrašas su 139 parašais