Praėjo graži nacionalinė šventė Kovo 11-oji. Prasidėjo atkurtos mūsų valstybės dvidešimtieji nepriklausomybės metai. Toli praeityje liko pamiršti EBSV skandalai, bankų griūtys, Mažeikių naftos erzelynė. Deja, pavasarinį dangų apgaubė grėsmingi švininiai ekonominės Krizės debesys, o Lietuvos žemėje pilna jėga siaučia LEO LT pasiutpolkė. Visi pakraupę miestuose ir kaimuose. Paklauskit senutės atokiausiame  kaime ar vaiko darželyje, ir jie jums smulkiai paaiškins, kaip akiplėšiškai pažeidinėjamas viešasis interesas, kiek milijardų prichvatizuota iš mūsų valstybės biudžeto. Vaikai, plaukiojantys motinų įsčiose, jau pirštukais užsikimšo ausytes, nes nebegali normaliai vystytis nuo keliamo triukšmo televizijos ir radijo laidose apie teisės aktų ir konstitucijos pažeidimus LEO LT steigimo sutartyje. Sausio mėnesio 16 dieną prie seimo renkasi persiutę apiplėštieji, profsąjungos, mokytojai, gaisrininkai, verslo smulkmė ir kiti reikalauti teisybės bei dingusių milijardų. Deja, seimas labai užsiėmęs, sunkiai dirba ir negirdi. Niekas pas atėjusius neturi laiko išeiti pasikalbėti. Dūžta seimo langai. Tie patys, kuriuos jie plikomis rankomis gynė nuo Uschopčiko tankų ir kareivių. Paaiškėja, kad seimas pasiruošęs. Iškart iš seimo pasipila gerai ekipiruoti specialios paskirties būriai. Išalkus minia į dantis gauna guminių kulkų ir ašarinių dujų.

ELITINIO VADYBININKŲMUZIKA

          Visoje šioje sumaištyje šio super biznio plano kūrėjas  ir gimdytojas Gediminas Kirkilas su olimpine ramybe pro švytinčius akinių stiklus žvelgia į mus iš spalvotų ekranų ir dėsto LEO LT sutarties privalumus ir naudą, kurią duos tautai pastatytos energetinės jungtys ir atominė elektrinė. Gimdytojo antrininkas Andrius Kubilius, užšokęs ant valdžios kubilo, karingai pareiškia, kad nesitaikys su Kirkilo pridirbtu jovalu ir nedelsiant įkuria Energetikos ministeriją LEO LT pasiutpolkei sutramdyti. Naujai prisiekęs energetikos ministras A. Sekmokas nedelsiant trenkia kumščiu į stalą, garsiai pareikšdamas, kad jei nebus aiškiai suformuluoti sutartyje atominės elektrinės ir jungčių statybos klausimai, teks spręsti monstro LEO LT egzistencijos klausimą. Tačiau po mėnesio apsižvalgęs, kad vadas A.Kubilius tyliai nulipo nuo kubilo, abejodamas ar verta galynėtis su LEO LT, gerb. A.Sekmokas kovo mėn. 12d. iš spalvoto ekrano ramina šokančius pasiutpolkę: “LEO LT neplanavo ir negali statyti atominės elektrinės ir jungčių, nes neturi tam kompetentingų specialistų ir lėšų. Tokią užduotį gali vykdyti tik Vyriausybė, pasikvietusi patirtį ir lėšas turinčius investuotojus”. žinoma:”LEO LT valdymą reikia tobulinti, padidinant valdymo kontrolę ir efektyvumą…”. Kūdikiai įsčiose apsiverčia, vaikai juokiasi, suaugę griebiasi už galvų. Gelbėdamas padėtį, muzikanto vaidmenį perima seimas. Kovo mėn. 24d. demonstratyviai vieningai prabalsuoja dėl projekto “atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios”. Visuomenė galės džiaugtis būsima ilga šio įstatymo pataisų ir koregavimų seka. Po prezidento rinkimų šio įstatymo pataisų balsavimo rezultatai ryškiai pasikeis. Jau šiandien teisės korifėjai šedbarai, šukiai, kubiliai šiurpina tautą daugiamilijardiniais nuostoliais, jei bent plaukas nukris nuo LEO galvos. Būsima prezidentė net bijo pareikšti savo nuomonės dėl šio klausimo.

RUNKELIŲ MASTYMO LOGIKA

          Kol LEO LT klausimą gvildena tautos išrinktieji ir elitas, visiškai kitokie procesai vyksta apačiose. Kaina už elektros energiją pastoviai kyla. Sako, kad jau yra viena iš didžiausių Europos Sąjungoje. Visi monopolistai, pasiekę kainos viršutinę ribą, įteisina įvairias rinkliavas. Vandentiekis – įsivedė abonentinį mokestį, kuris taupančiai senutei dažnai didesnis nei mokestis už sunaudotą vandenį. Analogišką mokestį pasitvirtino dujininkai . šiukšlių mafijozai sugalvojo apmokestinti ne šiukšlintojų t. y. gyventojų skaičių, bet įvedė faktiškai turto mokestį t.y. už nekilnojamo turto kvadratinius metrus. Pvz. Jei jūs išvažiavot pusmečiui  gyventi į užsienį , tai nereiškia , kad nereikės mokėti  už tai , kad šiukšlina jūsų  užrakintas vasarnamis. Vos tik buvo privatizuoti vakarų skirstomieji tinklai, iš kart atsirado problemų su leistina galia. Pvz. daugiabučiuose iškart buvo pakeistos apsaugos , ribojančios  3 KW galingumą. Jei tau retkarčiais reikia bent trumpam įsijungti 3,5 ar 4,0 KW, neleidžia apsaugos automatėlis. Nuėjai į VST sumokėjai už kiekvieną KW po 180 litų ir pakeistas automatėlis. Suprasčiau, kad reiktų primokėti už laiptinės magistralinių laidų pakeitimą į didesnio skerspjūvio ar namo  transformatoriaus galingumą didinti. Kiek turiu pažįstamų, kurie dasipirko t.y. sumokėjo kontribucinį mokestį už vienu, dviem ar trim KW didesnę galią, tepakeitė įvadinį automatėlį ir naudokitės toliau į sveikatą. Be abejo, greit ateis ir abonentinis mokestis. Turim veikiančią atominę elektrinę, didžiulį generuojamo galingumo perteklių, pajėgius perduoti pagamintą elektros energiją tinklus, bet ūkininkams, sodininkams ir kitiems vartotojams drastiškai mažinant leistinąją galią, apribojamas vartojimas, tikintis išprievartauti papildomų galios išperkamųjų mokesčių arba kitaip sakant, viršpelnių. To dar maža. Sugalvotas valstybėje privatizavimo modelis, kai VST pusvelčiui perima dalį aukštos įtampos tinklų tarp pagrindinių valstybinių perdavimo magistralių ir žemos įtampos tinklų, savivaldybių įrengtų ūkininkams, sodininkų bendrijų lėšomis įsirengtų tinklų. Privatizavimo sutartyje įrašyta hipotetinė sąlygą, kad naujasis operatorius investuos šimtus milijonų į rekonstrukcijas, vystymą ir išpirkimą minėtų žemos įtampos tinklų esamos būklės. Deja, tuoj pat po privatizavimo sukuriamos pseudometodikos, kurios leidžia įkainuoti veikiančius  ir pelną duodančius tinklus didžiule neigiama verte, kas papildomai leidžia iš smulkių vartotojų išlupti šimtus milijonų arba dar gražiau, pareikalauti nutiesti naujus modernius tinklus, nors senieji dar gali būti eksploatuojami dešimtmečiais. Nežiūrint netgi to, kad įrengti nauji tinklai  arba renovuoti seni tinklai už savas lėšas, buvę vartotojai perkrikštyti į naujus vartotojus dar ir už  leistinąją galią (leidimas naudotis savo sukurtu turtu) skalpuojami šimtais milijonų.Ar bereikia stebėtis, kodėl elektros vartojimas drastiškai mažėja? Juokinga klausytis, kai šis mažėjimas bandomas paaiškinti prasidėjusia ekonomine krize. Beveik kasdien kuriame nors regiono laikraštyje skaitome apie atjungtus vartotojus, kurie nėra įsiskolinę už suvartotą energiją, bet atsisako arba nebeišgali susimokėti monopolisto reikalaujamų daugiatūkstantinių  kontribucijos rinkliavų. Kai apie šias problemas teko diskutuoti su svečiais iš Anglijos, jų nuostabai nebuvo ribų. Vienas iš jų juokdamasis drebtelėjo: “Mes žinom, kad pas jus labai didelis korupcijos koeficientas, bet kad  jūs pralenkėt Sicilijos mafiją, tai tikrai  nežinojom”. Kitas rimtu veidu paklausė: “Tai pas jus jei važiuojate taksi, reikia mokėti  už nuvažiuotus kilometrus ir dar taksi automobilio pirkimo mokestį? O kai perki parduotuvėje prekę, tai reikia mokėti prekės kainą ir parduotuvės įrengimo mokestį?” Mastau. Labai logiška, elektros energija yra prekė, kurios  monopolistas turėtų stengtis parduoti kuo daugiau, kad gautų didesnį pelną. Deja, elementari rinkos logika Lietuvoje negalioja.

          Liūdna realybė. Okupantai per 50 metų elektrifikavo Lietuvą, pastatė mums modernią atominę elektrinę, nutiesė galingus elektros perdavimo tinklus, kurie dar dešimtmečius gali tarnauti gaminant ir paskirstant pigiausią Europos sąjungoje elektros energiją. Deja, dievulis ar velnias pamaišė mums protelį ir mes lyg tai savo noru uždarome rusų pastatytą keturkampę atominę elektrinę tik tam, kad gyvendami skurde nušluostytume visiems nosį ir pasistatytume naują apvalią prancūzišką ar žydišką. Perdavimo tinklai irgi turi rusišką kvapą, todėl reikia griauti, o jų vietoje statyti naujus švediškus ar vokiškus. Turtingiausioje valstybėje JAV ir šiandien dar 23% medinių atramų, kurių dalis papuvusių ir prie pagrindo sutvirtintų, kadangi vadovaujamasi ekonomine logika. Mes lietuviai  25 ar net 20 metų senumo gelžbetonines atramas nutarėme griauti ir statyti naujas. Klausiate, iš kur imsime lėšų? Ogi palaikysime atjungtus be elektros, cypdami pasiskolins iš bankų ir ne tik naujus tinklus pastatys, bet dar antra tiek damokės už galingumą, kad tik būtų prijungti kaip nauji europietiški vartotojai. Koks ten tas pelnas už parduotą elektros energiją: keli šimtai milijonų. Va, išpirkimas už neigiamą kainą, mokesčiai už leistinąją galią, gudriai paskaičiavus, iškart atneša milijardus.

BANDYMAI GINTI SAVO VIEšĄJĮ INTERSĄ

          Kodėl tokie dalykai galimi teisinėje demokratinėje valstybėje? Ar tikrai taip yra realybėje? Panagrinėkime vieną iš daugelio “išpirkimo” pavyzdžių, kad suprasti dėl ko daugėja sodiečių atjungtų nuo savų tinklų ir likusių gyventi 21 amžiuje be elektros energijos. Dėl tendencingų poįstatyminių aktų nuostatų ir dar tendencingesnio jų pritaikymo ir traktavimo problemų, Kauno susivienijimo “Sodai” sodų bendrijų pirmininkų konferencija 2008.12.31 kreipėsi į prezidentą, seimo pirmininką ir premjerą. Kreipimesi išdėstė svarbiausius klausimus 134 sodų bendrijų pirmininkai, padėdami savo parašus. žaibiškai iš visų buvo gautas atsakymas, kad pavesta išvardintas problemas ištirti kompetentingoms organizacijoms ir po to bus duotas išsamus atsakymas. Baigėsi kovas, bet atsakymo nei iš prezidento, nei iš seimo pirmininko, nei iš premjero nėra.

          Valstybinė Vartotojų Teisių Apsaugos tarnyba 2009.01.12 gavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pavedimą išnagrinėti mūsų keliamas problemas. Deja, tai vienintelė instancija, kuri iš esmės nagrinėjo mūsų keliamus klausimus. Sudarė komisiją, surinko dokumentaciją ir paaiškinimus, patikrino faktus vietose ir kvalifikuotai savo išvadas pagrindė galiojančių teisės aktų nuostatomis. Patikrinimo medžiaga išdėstyta 2009.02.27 dienos rašte Nr.4-1154 direktoriaus Felikso Petrausko devyniuose lapuose. Dėl vietos stokos susipažinkime su bent  vieno klausimo išvadomis, t. y. dėl atjungtų nuo savo elektros tinklo sodų bendrijoje “Slėnis” narių. S.B.”Slėnis” kreipėsi į VST dėl savo turimų tinklų pardavimo. Tikrinimo akte konstatuota: “VST informuoja, kad buvo nustatyta sodininkų bendrijai “Slėnis” priklausančio energetikos objekto būklės neatitikimai galiojusių teisės aktų reikalavimams, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai VST pateikti nesugebėjo, todėl negalima daryti išvados, kad buvo būtina atlikti esamų elektros įrenginių rekonstrukcija”. Tačiau hipotetinių vertinimų pagrindu S.B. “Slėnis” buvo priversta  naujai statyti elektros tinklą už savo pinigus. Už šį sprendimą balsavo ne visi bendrijos nariai. Tikrinimo akte konstatuota: “Svarbu pažymėti, kad minėto bendrijos “Slėnis” narių priimto sprendimo pasekmės tiesiogiai įtakoja kitų bendraturčių, kurie nepritarė tokio sprendimo priėmimui, teises ir pareigas, t.y. toks sprendimas laikytinas kitų bendraturčių teisės gauti elektros energiją pažeidimo priežastimi”. “Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, prijungimo taisyklių taikymas sodininkų bendrijoje, esantiems elektros vartotojams, kurie nepageidauja padidinti elektros įrenginių leistinąją galią, keisti anksčiau suteiktą elektros įrenginiams tiekimo patikimumo kategoriją ir juos traktuoti kaip naujus vartotojus, iš kurių reikalaujama sumokėti prijungimo mokestį, yra neteisinga ir nelogiška, kadangi elektros energijos vartotojai(subabonentai) prieš keliolika metų savo lėšomis įsirengę bendrai naudojamus elektros įrenginius ir prie jų prijungdami savo įrenginius, dengė visų tam reikalingų lėšų dalį, tenkančią jo įsirengtam elektrai naudoti  leistinajam galingumui  pagal tuo metu galiojančius teisės aktus”.”Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktų dokumentų negalima spręsti, kad sodininkų bendrijos “Slėnis” nariai atitiko nors vieną kriterijų,  pagal kurį vartotojus būtų galima priskirti “naujųjų vartotojų” kategorijai prijungimo taisyklių 10 punkto prasme.”. “Pažymime, kad sodininkų bendrijų įstatymas, anksčiau minėtos išpirkimo tvarką nustatančios taisyklės bei elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės bei kiti teisės aktai nenumato teisės elektros energijos tiekėjams nutraukti elektros energijos tiekimą tiems sodininkams, kurie atsisakė dalyvauti (t.y.finansiškai prisidėti) naujos elektros linijos tiesime”. “Atsižvelgiant į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktus dokumentus bei įvertinus juose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad vartotojų teisės , nutraukus jiems elektros energijos tiekimą, nesant tam teisės aktuose nustatyto pagrindo, buvo pažeistos”. Paradoksali situacija. VST neteisėtai išprievartavo bendriją tiesti naujus tinklus, po to paliko dalį subabonentų atjungtų, o kalta lieka už pasekmes lyg tai ir pati bendrija.

          Dėl tų pačių  atjungtų “Slėnio” bendrijos narių, Valstybinė Kainų ir Energetikos Kontrolės komisija, kurios nurodymų vykdymas yra privalomas operatoriui,  2009.01.13 raštu Nr.R2-36 akcinei bendrovei “VST” nurodo: “Kol bus išspręstas elektros energijos tiekimo nutraukimo sodininkams teisėtumo klausimas, komisija siūlo sudaryti elektros energijos tiekimo laikinąją terminuotą schemą ir vartotojui atnaujinti tiekimą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002m. rugsėjo mėn. 17d. įsakymu Nr. 326 patvirtintų elektros vartotojų, gamintojų energetikos objektų prijungimo prie veikiančių energetikos objektų taisyklių 44 punktą, jei vartotojas nepageidauja didinti aprūpinimo elektros energija patikimumą ar leistinąją galią,vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslauga suteikiama nemokamai”.

          šių atjungtųjų klausimu 2008m. lapkričio mėn. buvo kreiptasi į tuometinį seimo pirmininką Č. Juršėną, premjerą G. Kirkilą. Buvo pažadai, kad klausimas bus operatyviai sprendžiamas. Deja, atjungtieji ir šiandien yra atjungti…

TEISĖTVARKOS INSTITUCIJŲ PAGALBA

          Nukentėję sodininkai dėl pažeisto viešo intereso apgynimo, pagalbos kreipėsi į Kauno Apylinkės prokuratūrą. Po tyrimo gautas atsakymas, kad 2009.03.02 priimtas nutarimas atsisakyti kreiptis  į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes nėra pagrindo. Nukentėję sodininkai  šį sprendimą apskundė Kauno Apygardos Prokuratūrai. Apygardos  civilinių bylų skyriaus vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbanavičius 2009.03.25 raštu Nr.(P-297)22-1221-09 atsako: “Pranešame, kad išnagrinėjus Jūsų 2009.03 09 prašymą Kauno Apygardos prokuratūroje, priimtas nutarimas nenaikinti Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009.03.02  nutarimo, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą”. Įdomūs šio sprendimo motyvai išdėstyti atsiustame prokuratūros rašte.

1.”Atlikus tinklų techninį įvertinimą nustatyta, kad objekto būklė neatitinka( techninių) pagal galiojančius teisės aktus keliamų reikalavimų.” Įdomu kuo remiantis prokuroras patikrino šį faktą, jei nėra užfiksuota jokių komisijos apžiūrų aktų, defektinių aktų, valstybinės energetikos inspekcijos patikrinimo išvadų? Ar žino gerb. Prokuroras, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sudaryta komisija, 2009 sausio 23 d. nuvykusi į sodų bendriją “Slėnis” rado tebestovinčias senosios linijos atramas su laidais, kurios atitiko “ 0,38- 10 KW elektros oro linijų gelžbetoninių atramų defektavimo metodikos” keliamus reikalavimus ir nebuvo panašios į defektines? O gal prokurorui pakanka gerų vyrų iš VST žodinio patvirtinimo netgi tada, kai reikalas liečia ketvirtį milijono?

2. “Iš pateiktos sutarties matyti, kad prijungimo paslaugos mokestis yra lygus 40 proc. naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie tinklų projektinės sąmatos. Taip pat, kad po darbų atlikimo leistinoji naudoti galia 60 KW padidėjo iki 658 KW. Viso prijungimo paslaugos mokestis 182336,80 lt.” Jei atidžiai perskaitysime šią sutartį Nr. NV-07-02-2453, tai ten labai aiškiai parašyta, kad galia didinama ne iki 658 bet iki 718 KW. Bet ne čia esmė. Ūkio ministerijoje 2008 spalio mėn. ūkio ministerijos ir VST specialistams KTU profesorius R. Deksnys bei Valstybinės energetikos inspekcijos vyr. inžinierius Sadauskas aiškino, kad leistinąją naudoti galią sodo bendrijai apsprendžia bendrijos įvadinio transformatoriaus galingumas, kuris apskaičiuojamas pagal galiojančią “Skaičiuojamųjų elektros apkrovų nustatymo metodiką”. šio galingumo negalima skaičiuoti kaip skaičiuoja VST t. y. abonentų skaičių elementariai padauginti iš kiekvieno abonento galios. Toks skaičiavimas 3-4 kartus padidina faktiškai reikalingą galingumą, kas sudaro galimybę iš abonentų pareikalauti tiek pat kartų didesnio mokesčio (o juk už kiekvieną KW reikia abonentui primokėti po 180 lt.). Garbiems specialistams prof. R. Deksnys net užakcentavo, kad nei vienas studentas pas jį negauna įskaitos, kol neišmoksta naudotis šia metodika. Jei gerb. Prokuroras nuvažiuotų į vietą, kaip padarė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, labai nustebtų radęs, kad transformatorius net nepanašus į 718 KWA galingumo. Tada būtų aiškiau, kodėl žmonės skundžiasi.

3. Prokuratūra tyrime nustatė: “Kad iš minėtų narių prijungimo mokestis jau nebereikalaujamas ir jiems liktų sumokėti tik galios mokestį(nuo 400Lt.)” Įdomu kokiais dokumentiniais įrodymais tai pagrista? Ar prokuroras perskaitė nukentėjusių jam parodytą “VST” Kauno miesto skyriaus viršininko S. Aleknos raštą Nr. 21000-16 adresuotą atjungtiesiems, kuriame aiškiai parašyta : “Kartu pažymime, jog naujųjų vartotojų prijungimas yra vykdomas bendra Prijungimo taisyklėse nustatyta tvarka”?

4. Prokuratūra atsakyme teigia, kad šiuo atveju nukentėjusius turėtų ginti teisme Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Advokatai juokiasi ir tvirtina, kad tai turėtų daryti prokuratūra.

5. Dar įdomesni juristų teiginiai, kad Apygardos prokuratūra turėjo naikinti miesto Apylinkės prokuratūros sprendimą vien dėl to, kad šio ginčo nagrinėjimas priklauso Kauno rajono prokuratūros kompetencijai.

RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS PAGALBA

Pasirodo, kad ne tik prokuratūra nenori ar neįgali atlikti išsamius patikrinimus energetikų veikloje. Pavarčius Valstybės Kontrolės 2008 m. rugpjūčio 31 d. “Valstybinio Audito Ataskaitą Naujų Vartotojų Prijungimo Prie Veikiančių Energetikos Įmonių Objektų” Nr. VA-20-P2-20-2 paaiškėja stulbinantys faktai. “Kadangi teisės aktai nenumato valstybinio audito atlikimo privataus kapitalo įmonėse, tokiose kaip VST, o ši įmonė atsisakė audito metu pateikti informaciją apie naujus elektros energijos vartotojus, todėl audito įrodymai pagristi tik RST duomenimis”. Vadinasi de jure šiandien net Valstybės Kontrolė nebeturi teisės tikrinti LEO LT, jei ji to nepanorės. Kodėl visi, net gerb. K. Čilinskas apie tai net nekalba? Audito akte teigiama: “Operatorius nepagristai iš naujų vartotojų reikalauja projektuoti ir iš dalies (nuo 40 proc.) finansuoti didesnio nei prašomas galingumas pralaidumo elektros skirstomuosius tinklus.”.  “Papildomos prijungimo mokesčio dalies reikalavimas iš naujojo vartotojo nėra reglamentuotas teisės aktais, o numatytas tik operatoriaus vienašališkai parengtoje prijungimo sutartyje.”. “Vienanario ir dvinario įkainių taikymas, skaičiuojant prijungimo mokestį, nesiejamas nei su skaičiuojamosiomis, nei su faktinėmis statybos darbų išlaidomis, todėl naujieji vartotojai sumoka gerokai daugiau nei 40 proc. faktinių prijungimo projekto išlaidų. Per pastaruosius ketverius metus naujieji vartotojai operatoriui sumokėjo apie 30 proc. arba 19,1 mln. Lt. faktinių elektros tinklų plėtros išlaidų daugiau nei numato nustatytas 40 proc. prijungimo mokesčio skaičiavimo principas.” Jei tokie rezultatai buvo valstybės kontroliuojamoje įmonėje RST, tai ko būtų galima tikėtis patikrinus privačią VST, o dabar ir visą LEO LT? Kas valstybėje imsis stabdyti šią pasiutpolkę?

PAGRINDINIO KURATORIAUS VIRTUVĖJE

Apie Ūkio ministerijos  atsakymus nesinori ir kalbėti. Geriausiai Ūkio ministerijos nuostatas, kuri iki šiol organizavo ir vadovavo energetikos sektoriaus pasiutpolkei, atspindi Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto rašte Nr.(27.6-51)-3-1282 išdėstytas teiginys: “Sodininkų bendrijų turto išpirkimas neatitinka energetikos sektoriaus viešųjų interesų sąvokos ir kriterijų, nustatytų teisės aktais, todėl sodininkų energetikos objektų išpirkimas į paminėtą sąrašą neįrašytas ir negali būti įrašytas”. Taip mastė ir dirbo senoji ūkio ministerija. Tiek buvusio premjero G. Kirkilo, tiek buvusio Ūkio ministro V. Navicko supratimu pats svarbiausias viešasis interesas yra LEO LT interesai. Vos tik prasidėjus elektros tinklų privatizacijai  paaiškėjo, kad elektros tinklai tapo kilnojamuoju turtu. Tikriausiai dėl to, kad viešasis interesas, kuo mažiau sumokėti mokesčių. Senasis Ūkio ministras V. Navickas nesugebėjo atsakyti, kokiose valstybėse, apart Lietuvos, elektros tiekimo linijos, transformatorinės pastotės, požeminės kabelių linijos yra kilnojamas turtas? Gal naujasis Energetikos ministras A. Sekmokas atsakys į šį klausimą? Beje, gal gerb. A. Sekmokas galėtų pasidomėti, kodėl kilnojamą turtą - elektros linijas, priduodant operatoriui, reikia atlikti kadastrinius matavimus? Iš to labai juokiasi registrų centre ir sako, kad jie net negali kilnojamo turto registruoti. Viešasis interesas tikriausiai ir tai, kad pagrindinė elektros energijos kainos sudedamoji yra energetikų turtas, dėl ko ne parduotos elektros energijos kiekis t. y. suteiktos paslaugos dydis apsprendžia pelną, bet kuo labiau padidinta valdomo turto kaina. Tikslui pasiekti kaip sakoma yra geros visos priemonės.

Brangūs žaidimai tęsiasi, o atjungtieji toliau sėdi be elektros. Negydoma liga visada progresuoja, vadinasi atjungtųjų daugėja ir daugės. Ar reikia stebėtis, kodėl  dūžta Seimo langai, kuriasi Jungtinis Demokratinis Judėjimas, jaunasis Paleckiukas, senelio pavyzdžiu, organizuoja “Liaudies Frontą”, į kurį nebespėjo įstoti A.A. rašytojas Petkevičius, bunda iš miego profsąjungos, grižo iš specializacijos Gruzijoje A. Butkevičius ir t.t.

Su artėjančiomis šv. Velykomis, mieli sodiečiai . šiandiena sodininkų tarpe geriausias šventinis linkėjimas, kad jas sutiktumėte dar su neatjungta elektros energija ir nepadidėjusia jos kaina.

                                                      Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininkas R. šeštakauskas