Net Ostapas Benderis iš I.Ilfo ir J.Petrovo "Aukso veršio" pavydėtų lietuvių energetikams jų sumanyto "versliuko" - pasinaudojus įstatymų spraga, išpurtyti per 200 tūkst. individualių sodų sklypelių savininkų kišenes. "Valstiečių laikraštis" pabandė atskleisti šį būdą.

Ignotai, ką čia pridirbai?

Ar gali pridedamąją vertę kuriančio turto vertė būti neigiama? Turbūt daugelis nustebs išgirdę tokį klausimą. Nustebo ir ūkio ministras Vytas Navickas, kai jam buvo pateikti šiame straipsnyje minimi duomenys. "Negali būti!" - nustebo ministras ir, atsisukęs į šalia sėdintį ministerijos tarnautoją, visiems girdint paklausė: "Ignotai, ką čia pridirbai?"
Ministras klausimą skyrė ne romano "Kalvio Ignoto teisybė" herojui, o energetikos sritį kuruojančiam Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui. "Valstiečių laikraščio" žiniomis, sekretorius nesitikėjo, kad sodininkų bendrijų keliamas klausimas be jo žinios pateks ant ministro stalo, todėl užsikirsdamas bandė aiškinti, jog tai yra sodininkų vidaus reikalas ir savo problemas jie privalantys spręsti savo lėšomis.
Ar tikrai šis reikalas yra menkas ir ar Ūkio ministerija prieš trejus metus čia nepripėdavo?
Lietuvoje visose sodininkų bendrijose yra apie 200 tūkst. sklypų. Padauginkime šį skaičių iš 2 ar 3 ir sužinosime, kiek žmonių slegia iškilusi bėda. Apytiksliai skaičiavimai rodo, kad ne sodininkų bendrijos iš valstybės, o kitos institucijos iš sodininkų nori išgręžti nei daug, nei mažai - apie 90 mln. Lt pirmuoju, per 520 mln. Lt antruoju ir dar apie 140 mln. Lt trečiuoju bandymu.

Privatizacija aplenkė

Taip jau atsitiko, kad privatizuojant Vakarų skirstomuosius tinklus (VST) Ūkio ministerija užmiršo sodininkų bendrijas, kurių teritorijose jau 30-40 metų veikė elektros tinklai. Privatizavus VST, soduose įrengti elektros tinklai tarsi pakibo ore - neliko savininkų. Štai kodėl 2003 m. gruodžio 3 d. tuometinis ūkio ministras Petras Čėsna pasirašė įsakymą Nr. 4-450 dėl sodų bendrijose esančių elektros tinklų perdavimo ar pardavimo. Jame numatyta, kad sodininkai elektros vartotojai savo lėšomis turi iš pradžių įsiteisinti šiuos tinklus, o tada juos energetikai nupirktų. Įteisinimas kainavo nepigiai. Lietuvos sodininkų draugijos Kauno susivienijimo "Sodai" pirmininkas Romualdas Šeštakauskas VL pateikė orientacinius skaičiavimus.
"Kiekvienas sodininkų bendrijų narys už advokato paslaugas teisme, geodezinius darbus, turto įvertinimą, mokesčius Registrų centrui, elektros skaitiklių sumontavimą namelių išorėje, įžeminimų montavimą ir kitas paslaugas vidutiniškai paklojo po 450 Lt, taigi 200 tūkst. sklypų savininkų suplojo apie 90 mln. litų, - skaičiuoja R.Šeštakauskas.
Sodininkai dėl šių nenumatytų ir dėl valstybės tarnautojų aplaidumo susidariusių išlaidų gal ir nebūtų priekaištavę. Paniurnėjo, bet susitaikė, juk daugelis tikėjosi, kad tai bus paskutiniai vargai, kad energetikai iš sodininkų nupirks elektros tinklus, kaip buvo numatyta minėtame, o 2004 m. gegužės 3 d. net Vyriausybės nutarime Nr. 531, kurį pasirašė tuometinis premjeras Algirdas Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna.

Sodininkai nenujautė klastos

"Kokie mes buvome naivuoliai, patikėdami ministro ir energetikų pažadais!" - už save ir kitus sodininkų bendrijų vadovus dabar kalba R.Šeštakauskas. Sodininkai pateko į energetikų - jau privatizuotų VST ir ruošiamų privatizuoti Rytų skirstomųjų tinklų (RST) - spąstus.
Energetikai pareiškė neketinantys šių elektros tinklų pirkti.
"Mes nesupratome VST gudrybės. Tik įteisinę elektros tinklus suvokėme, kaip giliai įklimpome, nes iš esmės atsirado juridinis pagrindas toliau mus išnaudoti. Ministro įsakymo pabaigoje įrašyta eilutė, į kurią mes net nekreipėme dėmesio: "Sodininkų bendrijos, kurios nesutiks elektros tinklus parduoti, privalės turėti aptarnaujančią buhalterę, elektrikus ir kt.". Visi suvokia, kad net didelė sodininkų bendrija nepajėgi išlaikyti tokių darbuotojų. Minėti reikalavimai galioja ne tik nesutinkantiems, bet ir dėl pačių energetikų sukurtų reikalavimų tiesiog negalintiems parduoti elektros tinklus", - sako R.Šeštakauskas. 
Štai Angelės Bagdonienės vadovaujama sodininkų bendrija "Monolitas" nusprendė nesiginčyti - kreipėsi į VST, kad ši bendrijos elektros tinklus perimtų už simbolinę 1 Lt kainą. Tačiau VST pareiškė atsisakanti juos pirkti, nes bendrija turinti per silpną leistinąją galią.
Sodininkų bendrija "Taurabudė" elektros tinklus pasiūlė išpirkti rinkos kaina. Atsakymas buvo triuškinantis - VST Kauno regiono komisijos pirmininkas Kęstutis Maskolaitis pirmininkei L.Šiliauskienei pranešė, kad jos vadovaujamos 36 sklypų bendrijos elektros tinklų vertė yra... neigiama, t.y. minus 93454,59 lito, todėl VST atsisako juos pirkti.

Nustatė neigiamą turto vertę

Kaip galėjo atsitikti, kad pridedamąją vertę padedančio sukurti turto (elektros tinklų) vertė yra neigiama? Labai norint galėjo taip atsitikti. Kas sukūrė turto vertės nustatymo metodiką? VST Teisės ir administravimo tarnybos direktorius Gytis Kundrotas mums paaiškino: "Bendrai naudojamų energetikos objektų vertę nustato energetikos įmonės pagal jų parengtą ir, suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, patvirtintą energetikos objektų vertės apskaičiavimo metodiką ir sandorio šalių tarpusavio susitarimu".
Metodikos esmė paprasta. Tarkime, automobilių turguje jums į akis krinta prieš penkiolika metų pagamintas BMW. Pardavėjas nori už jį gauti 5 tūkst. eurų. Jūs apžiūrite automobilį ir sakote: "Perku tavo mašiną už 5 tūkst. eurų, tačiau prieš tai tu man sumokėk 20 tūkst. eurų, nes ji turi atitikti dabartinius šios markės reikalavimus - reikia pakeisti visą važiuoklę, ratus, variklį, perdažyti, pakeisti kėbulą ir t.t." Įdomu, kaip į jus pažiūrėtų BMW pardavėjas? Tačiau kaip tik tokį metodą pasirinko energetikai.
Pasak G.Kundroto, neigiama vertė susidaro įvertinus objekto fizinį, funkcinį ir ekonominį nusidėvėjimą, įskaitant energetikos objekto pajėgumo panaudojimo laipsnį ir kt. Taigi reikia pakeisti atramas, kabelius ir kt. Remdamiesi sodininkų bendrijos "Taurabudė" duomenimis, suskaičiuojame, kad vienas sodo sklypas energetikams turėtų vidutiniškai primokėti 2596 litus, o nugręžus visus 200 tūkst. sklypų jau galima gauti beveik 520 mln. litų. Milijonų! Tai, žinoma, apytiksliai skaičiavimai.

Teks mokėti ir už galios padidinimą

Pagal tą pačią metodiką sumanyta sodininkus nugręžti trečią kartą. Beveik visoms sodininkų bendrijoms suteikta tariamai per maža leistinoji naudoti galia. Štai, pasak K.Maskolaičio, jau minėtai "Taurabudei" nuo sovietinių laikų suteikta 30 kW leistinoji naudoti galia, o bendrijoje yra 36 vartotojai, taigi kiekvienam vartotojui tenka mažiau nei 1 kW leistinosios galios, o tai neatitinka Elektros energijos vartotojų prijungimo prie veikiančių tinklų taisyklių. Kas jas sukūrė? Tikriausiai nesunkiai atspėsite. O jose numatyta, kad leistinoji naudoti galia vienam vartotojui turi būti ne mažesnė kaip 1 kW. Lietuvos sodininkų draugijos duomenimis, daugelio sodininkų sklypų leistinoji naudoti galia tesiekia 0,15-0,6 kW.
"Mes manome, kad ji padidinta net tris kartus, ir tai padaryta esant elektros energijos pertekliui. Dėl šio reikalavimo turėtume išpirkti papildomą galią, o tai, mūsų skaičiavimais, kiekvienam sklypui kainuotų apie 700 litų, taigi visiems 200 tūkst. - 140 mln. litų."
Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas gerai žino apie šiuos orientacinius skaičiavimus, tačiau susidaro įspūdis, kad valdininkui šie duomenys nesvarbūs. Gal todėl, kad sotus alkano neužjaučia? Anicetas Ignotas Ūkio ministerijoje yra vienas iš turtingiausių - jo šeimos turto deklaracijoje 2003 m. nurodyta 1,223 mln., o 2006-aisiais jau 1,951 mln. litų. Sveikiname! Neblogas valstybės tarnautojo turto prieaugis.

Stebina nuomonių sutapimai

Sodininkų bendrijų vadovai pagalbos bandė ieškoti ne tik Vyriausybėje, bet ir Seime. Iš pradžių atrodė, kad Seimo nariai tikrai nuoširdžiai nori sustabdyti sodininkų plėšimą. Tačiau ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė, ir Seimo pirmininko pavaduotojas Alfredas Pekeliūnas apsiribojo tarpininkų vaidmeniu - sodininkų prašymus peradresavo Vyriausybei bei ūkio ministrui. Tuo jų pagalba ir baigėsi, daugiau šia tema jie nesidomėjo.
Pastaruoju metu sodininkų vargais susidomėjo Seimo narė Laima Mogenienė. Ji VL tikino šio konflikto nepaliksianti pusiaukelėje ir nagrinėsianti ne tik ekonominius šio valdininkų suvelto reikalo labirintus, bet ir kaip Seimo Žmogaus teisių komiteto narė.
Kai straipsnis jau buvo parengtas spausdinti ir ši žinia kažkokiu būdu pasiekė Ūkio ministeriją, sekretorius Anicetas Ignotas buvo įgaliotas sausio 10 d. skubiai surengti pasitarimą, į kurį buvo pakviesti VST, RST, Sodininkų draugijos vadovai bei keli Seimo nariai.
Sukruto ir Seimo valdybos paskirtas sodininkų bendrijų problemoms spręsti darbo grupės vadovas Seimo narys Juozas Jaruševičius.
"Mane stebina, kad turto vertinimo metodika priskiriama prie riboto viešinimo įmonės vidinės tvarkos dokumentų. Iki šiol man nepavyko jos gauti. Dabar energetikai reikalauja, kad sodininkai sumokėtų jų pačių nustatytas būsimas išlaidas ir tik tokiu atveju sutiktų sodininkų bendrijų elektros tinklus perimti. Monopolininko akimis, logika paprasta, tačiau nesuvokiama vertinant pagal žmogiškumo kriterijus", - sako J.Jaruševičius.
Tačiau neužmirškime dar vieno akcento - energetikų parengtą turto įvertinimo metodiką patvirtino ir suderino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir tokiam sprendimui neprieštaravo Petro Čėsnos valdyta Ūkio ministerija.
"Per pasitarimus pastebėjau, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir energetikų nuomonės visada sutapdavo, ir tai yra didelė problema. Tokie sutapimai man kelia nerimą", - ko gero, svarbiausią problemą iškelia Seimo narys J.Jaruševičius.
Šio pasitarimo dalyviai iki vasario 1 d. ūkio ministrui turėtų pateikti išvadas ir pasiūlymus, kaip spręsti kilusius nesutarimus dėl elektros tinklų pirkimo, jų vertės nustatymo metodikos ir kitus klausimus. Tačiau kompromiso tikimybė nedidelė, nes vienos pusės pelnas, o kitos pusės nuostoliai siekia daugiau nei pusę milijardo litų, todėl šioje istorijoje taško nededame.