Kauno susivienijimo "Sodai" skundas įteiktas Seimo kontrolieriui,
Seimo nariui Rokui Žilinskui ir Seimo frakcijai "Tvarka ir teisingumas"

Gedimino pr. 56, LT-01110 Vilnius

S K U N D A S

DėL sodininkų bendrijų teisės planuoti ir kontroliuoti savo teritorijų planus, šių planų įteisinimo ir sklypų pažymėjimo kadastrų žemėlapyje

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 (žin., Nr.13-353 (1992-05-10)) ir 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo patvirtintų metodinių nurodymų 2, 6, 9 ir 10 punktais, sodininkų bendrijų narių sodų sklypai galėjo būti privatizuojami ir įteisinami tik pagal patikslintus sodų išplanavimo projektus. Šiuos planus sudarinėjo tik kvalifikuoti geodezininkai ir juos derino bei priiminėjo kvalifikuoti žemėtvarkos specialistai, vadovaudamiesi tuo metu galiojančiais teisės aktais. Vadovaujantis šiais planais, už kurių paruošimą ir įteisinimą apmokėjo sodininkų bendrijos, valstybė sodininkams pardavinėjo žemės sklypus, kurių ribos buvo atžymėtos natūroje. Sodininkams buvo išduoti registracijos pažymėjimai su unikaliais žemės sklypų registracijos numeriais, su tiksliai nurodytais parduotos žemės plotais (pvz.607 kv.m.) ir t.t.. Remiantis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 16 punktu, iki 2011-12-31 kaimo vietovėse, kuriose randasi dauguma sodininkų bendrijų, žemės sklypų ribų posūkių taškų koordinatės turėjo būti nustatomos grafiškai pagal paskiausiai atnaujintą kartografinę medžiagą ir užnešamos į geoduomenų bazę

Daugelį metų, Apskričių žemėtvarkos specialistų reikalavimu, buvo papildomai tikslinamos sodininkų bendrijų aplinkinių ribų posūkių taškų koordinatės, kas kainavo sodininkams dideles papildomas išlaidas. Deja kaip paaiškėjo šiandien, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nėra užnešta daugelio sodininkų bendrijų planų o aplinkinių ribų koordinates atsisakyta iš viso žymėti. Šiandien tie patys žemėtvarkos specialistai, kurie kontroliavo ir derino šiuos planus, teigia, kad dauguma planų yra niekiniai, arba dinge iš archyvų, bei pagal daugumą iš jų negalima nustatyti sklypų dislokacijos vietos. Jokių teisės aktų, kurie panaikintų šių privatizacijai paruoštų ir naudotų planų galiojimą, nėra. žemės ūkio viceministras E. Raugalas 2012-04-16, atsakydamas į Tarpinstitucinio pasitarimo posėdyje Seime nagrinėtus klausimus, rašte Nr. 31N-ž-542-464 Seimo nariui R. žilinskui teigia: „Pažymime, kad sodininkų bendrijos teritorija nėra nekilnojamojo turto objektas, todėl nekilnojamojo turto registre neregistruojamos sodininkų bendrijos teritorijos aplinkinės ribos ir minėtos ribos nežymimos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje.“ Tuo tarpu LR Civilinio Kodekso 6.546 p. nustato, kad „žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų numatyta tvarka įregistruotas viešame registre.“ Nesuvokiamas viceministro teiginys daugeliui tvarkingų bendrijų, sudariusių bendros žemės nuomos sutartis su valstybe, kadangi jų turimuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose įrašyta, kad jų žemės sklypai suformuoti ir yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas?!

Visos sodininkų bendrijos bendrai naudojamos žemės plotus nuomoja iš valstybės ir kasmet moka žemės nuomos mokesčius. Peržiūrėjus, pridedamų prie Registrų Centro 2012-06-04 rašto Nr.(1.1.12.)s-2515 skirto Seimo nariui R. žilinskui lenteles, matome katastrofišką situaciją – iš 6134,70 ha valstybėje sodininkų bendrijų nuomojamos žemės bendram naudojimui, tik 58,92 ha praėjus 20 metų po privatizacijos tinkamai įregistruota NTR !? Stulbina absurdiškas žemėtvarkininkų kaltinimas sodininkams, kad tokia situacija yra dėl sodininkų aplaidumo ir abejingumo. Atkreiptinas dėmesys, kad žemėtvarkininkai žemės nuomos mokesčius sėkmingai 20 metų paskaičiuoja pasiremdami niekur neregistruotais planais, pagal kuriuos kitu atveju esą „net negalimą nustatyti kurioje vietoje randasi sklypai ar kokio dydžio jie yra“ !? Siekdami išsiaiškinti dėl valdininkų ir matininkų atsakomybės ruošiant planus, sodininkai kreipėsi į Seimo narį A. Petkų. Jam žemės Ūkio ministras K. Starkevičius 2012-01-31 raštu Nr. 3JA-6-26 atsakė, kad „Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad piliečiai neturi mokėti už netinkamai matininkų atliktą darbą ar sutartyje numatytų darbų neatlikimą, o dėl neįvykdytų ar netinkamai vykdomų sutarties prievolių bei dėl to galimai atsiradusių nuostolių atlyginimo užsakovas turi teisę kreiptis į teismą“. Ministras siūlo po dvidešimt metų „paaiškėjus dėl netinkamo sutarties vykdymo“ matininką paduoti į teismą, bet niekaip nenori pripažinti kaltės valstybės tarnautojų - savo žemėtvarkos specialistų, kadangi tik jie priimdami planus galėjo ir privalėjo kvalifikuotai patikrinti jų darbą t. y. planų tinkamumą, juos tinkamai užregistruoti Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre ar tuometiniame Respublikiniame Inventorizavimo, Projektavimo ir Paslaugų biure, bei vėliau Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka perrašyti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę, arba atmesti netinkamai paruoštus planus.

Dėl nesuprantamų priežasčių, žemės ūkio ministras patvirtino naujus Nekilnojamojo turto registro nuostatus, kuriais nuo 2012-01-01 sustabdomas nebaigtas grafinio – analitinio duomenų perkėlimo į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę procesas, o Teisingumo viceministras 2012-01-27 savo rašte Nr. (1.18.)7R-651 Seimo nariui A. Petkui paaiškina, kad „Šios problemos sprendimas pirmiausiai priklauso nuo pačių žemės sklypų savininkų apsisprendimo atlikti jiems priklausančios žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje būtų galima pažymėti likusias jų ribas“. Vadinasi, daugeliui sodininkų belieka trečią kartą samdyti matininkus, dabar jau privalomiems kadastriniams matavimams, ir tikėtis, kad šį kartą gal būt tikrai bus proceso pabaiga.

Kadastriniai matavimai yra plano duomenų perkėlimas ir sužymėjimas natūroje. Atliekant šiuos matavimus, negali būti keičiamos ribos ir plotai, kol atitinkamai nekoreguotas sodininkų bendrijos planas. Tad kuo vadovaujantis matininkas turi žymėti sklypą ir kaip bus sprendžiami ginčai, jei esamų planų teisėtumas, kol jie niekur neregistruoti, yra niekinis? Kaip Registrų Centras kontroliuos, kad registruojamo sklypo ribos nepažeidžia bendrijos plano ir kitų privatizuotų sklypų ribų? Kas gali paneigti, kad tokia sistema sukurta palengvinti matininkų ir žemėtvarkos valdininkų nekontroliuojamai savivalei?

Situacijos iliustracijai pateikiame vieną iš daugelio pavyzdžių. Sodininkų bendrijos „Diemedis“ Kauno rajone sklypų privatizacija atlikta 1994 metais pagal Kauno Inžinerinių Tyrinėjimų instituto paruoštą patikslintą žemės sklypo planą. Kauno apskrities viršininko administracijos reikalavimu, 2001 metais papildomai atliktas aplinkinės ribos koordinačių patikrinimas ir plane 2002-02-06 NTRVĮ Kauno filialo spaudu patvirtinta, kad sklypo ribos pažymėtos Kadastro žemėlapyje. 2007 metais bendrijai bandant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, paaiškėjo, kad planas dingęs. Bendrijos pirmininkas rado plano originalą Kauno rajono žemėtvarkos archyve ir 2007-06-20 pristatęs rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjui gauna spaudą ir parašą, kad planas yra ir suderintas. Remiantis šiuo planu, LR valstybė ir sodininkų bendrija „Diemedis“ 2007-07-12 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2007-0018. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro įsakymu dėl privalomo adresų suteikimo, 2011 metais apribojama teisė bendrijos nariams laisvai disponuoti savo turtu juos perrašant ir vykdyti kitus teisinius veiksmus, kol nebus suteikti adresai. Metai laiko kaip Kauno savivaldybėje vyksta adresų suteikimo procedūra, tačiau Adresų Registras negali įregistruoti sklypų adresų, kadangi „jų nemato kadastro žemėlapyje“ ir negali nustatyti jų „dislokacijos vietos“ nors visi sklypai turi registracijos pažymėjimus su suteiktais unikaliais registracijos numeriais. Tuo tarpu, „Diemedžio“ turimame 2007-07-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše aiškiai parašyta, kad pagal turimą planą žemės sklypas suformuotas ir „Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas“. Dabar sodininkams aiškinama, kad juos pamatys ir galės registruoti adresus tik tada, kai šių sklypų savininkai atliks naujai kadastrinius matavimus ir juos užregistruos Registrų centre (kas beje, kiekvienam papildomai vėl kainuos po 500-1000 lt.).

Tarybiniais laikais, DžDT vykdomieji komitetai, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, skyrė ir įteisino sklypus sodininkų bendrijoms. Kvalifikuoti matininkai atmatavo ir atžymėjo sodininkams skirtas teritorijas. Susikūrusios bendrijos šias teritorijas teisėtai apsitvėrė, susiplanavo, pasiskirstė sklypeliais, įsirengė kelius, kitus infrastruktūros objektus bei gerbuvį. Atgavus nepriklausomybę, LR valstybė priėmė teisės aktus, kurių nuostatos imperatyviai nurodo, kad sodininkų bendrijoms skirta žemė turi būti toliau naudojama pagal paskirtį, negali būti atimama net gražinant buvusiems prieškario savininkams. Remiantis šiomis nuostatomis prieš 20 metų įvykdyta sklypelių privatizacija.

Deja, tai negalioja valdininkų sukurtai permatavimų, perregistravimo manipuliacijų sistemai. Prienų rajono žemėtvarkininkai iš s.b. „Kedras“ atėmė 2 ha sutvarkytos ir apželdintos bendro naudojimo žemės su įrengtu tvenkiniu. Kauno rajono žemėtvarkos skyrius eilę metų tyčiojasi iš sodininkų bendrijų „Pamiškė“, „Gužutis“, „Gervėnupis“, „Diemedis“ ir kitų, reikalaudami ne tik naujai atlikinėti kadastrinius matavimus, bet ir keldami neteisėtus papildomus reikalavimus derinti matavimus su kelininkais. Pastarieji tyčiojasi nederindami, kol visi kraštiniai sodininkai neatiduos dalies savo išpirktų sklypų, kelio juostų apsauginių zonų „atstatymui“, nusikeliant visą per 40 metų susikurtą infrastruktūrą ir net dalį pastatytų statinių. „Kauno Regiono Kelių“ direktoriaus pavaduotojas 2009-07-13 rašte Nr.V8-153 griebiasi net melo, teigdamas, kad 1974 metais kelio juostos plotis kadastriniuose planuose buvo suformuotas 14m. pločio. Atidžiai perskaičius du Nacionalinės žemės Tarnybos atsakymus 2009-03-06 raštas Nr. 3B-(10.5)-Č-106-154 ir 2011-02-11 raštas Nr. 1SS-(3.5)-338 nebeaišku kaip galima daugiau tyčiotis iš sodininkų, kadangi teigiama, kad derinti su kelininkais nereikia, bet savo padalinio Kauno žemėtvarkos skyriaus sprendimą, reikalaujantį tokio derinimo, lyg tai ir palieka galioti. Atsakymuose pripažįstama, kad „...besiribojančiam keliui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas nesuformuotas“, o jei ir būtų suformuotas, tai taisyklių 16 punktas vis tiek nereikalauja tokio derinimo, bet...? Tačiau eilinis „Kauno Regiono Kelių“ 2012-05-07 raštas Nr. V8-134 akivaizdžiai rodo, kad tyčiojimasis toliau tęsiasi. Tokios politikos rezultate, Kauno rajone sodininkų bendrijos „Gervėnupis“ sodininkui B. Čerapui skl. Nr. 86 atliktų kadastrinių matavimų registracija jau kainavo virš septynių tūkst. litų, trys metai bylinėjimosi ir dar neaišku kada bus išnagrinėta byla Nr. 65957/11 Strasbūro teisme dėl valdininkų savivalės.

Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, kreipiamės į Jus prašydami išnagrinėti mūsų skunde keliamas viešojo administravimo negeroves, pagelbėti užtikrinant sodininkų bendrijų narių teises ir laisves disponuojant savo nuosavu ir nuomojamu turtu, bei galimybę, vadovaujantis gautais atsakymais, toliau motyvuotai gintis nuo valdininkų, vykdančių sodininkų bendrijų griovimo procesą. Birželio 29 d. Seimui priėmus naujas Sodininkų Bendrijų įstatymo pataisas, prasideda ilgas ir sudėtingas sodininkų bendrijų vidaus kelių perdavimo savivaldybėms procesas. Esant teisinei kazuistikai, kai sodininkai, lyg tai ir teisėtai, ilgai nuomojosi ir tvarkė savo bendras teritorijas, tačiau dabar paaiškėjus, kad jie nebeturi faktiškai jokių teisių jos valdyme ir planavime, įteisinti šioje teritorijoje savo vardu kelius, bei po to juos perduoti savivaldybėms, yra eilinis biurokratinis nesusipratimas.

Būtumėme labai dėkingi, jei gautumėme atsakymus į sekančius klausimus:

1. Ar gali valstybė, praėjus 20 metų po žemės pirkimo ir jos įregistravimo pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, išpirktos žemės savininkams apriboti teisę laisvai disponuoti savo turtu perrašant, parduodant ir t.t., bei reikalauti iš pirkėjo drastiškų procedūrų ir kaštų, pirktos žemės dislokacijos vietos pakartotiniam nustatymui ? Ar teisėtai, valstybinėms institucijoms dėl nesuprantamų priežasčių iki šiol nebaigus grafiškai pagal paskiausią kartografinę medžiagą Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka visų sklypų duomenų perrašymo į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę proceso, žemės Ūkio ministras, patvirtinus naujus Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, nutraukė šį procesą daugeliui likusių bendrijų, nors jos turi planus su bendrijos aplinkinės ribos posūkių taškų koordinatėmis bei sklypų matmenimis, ir uždėjo prievolę naujai atlikinėti kadastrinius matavimus ir registraciją, patiriant sunkiai suvokiamas dideles papildomas finansines išlaidas?

2. žemės sklypo ribų ženklinimo taisyklėse numatyti 5 standartinių riboženklių tipai. Aplankius šimtus bendrijų akivaizdu, kad arba ribos visai nepažymimos natūroje, arba daugumoje žymėjimas vykdomas pomidorų kuolais, po ranka papuolusiais gelžgaliais ir kita atributika, kuri po trumpo laiko tarpo panaudojama kitiems tikslams, išnyksta. Ar matininko gautas nesusigaudančio kliento parašas ant ribų žymėjimo akto, jei nesukalti tinkami riboženkliai natūroje, atleidžia jį nuo atsakomybės ir kas turėtų nešti atsakomybę už ženklinimo vykdymo kontrolę? Ar teisėtas matavimų registravimas Registre, jei sklypas ar keliai natūroje nėra tinkamai pažymėtas?

3. Visų Lietuvos sodininkų bendrijų eilinis kadastrinis permatavimas ir perregistravimas 220000 skl. x 500 lt. (vidutinė kaina) sudaro apie 110 mln. litų pajamas privačiam matininkų sektoriui (neskaitant visų bendrijų kelių kadastrinių matavimų). Ar galiojant teisės aktų nuostatoms, leidžiančioms vykdyti ir „kontroliuoti“ žemėtvarkos procesus pagal neregistruotus ir tinkamai neįteisintus žemėtvarkos planus, nesudaromos sąlygos žemėtvarkos valdininkų ir matininkų savivalei ir korupcijai? Ar tinkamai Registrų Centras atlieka savo funkcijas, jei registruojant sklypus ar kelius netikrina, nes realiai ir negali patikrinti, ar jų ribos atitinka sodininkų bendrijų išplanavimą, kadangi neturi realaus galiojančio bendrijos plano? Iš kokių valstybinių institucijų bus galima pareikalauti atsakomybės už tokios veiklos pasekmes po 10 metų?

4. Nacionalinė žemės tarnyba 2011-06-28 savo rašte žemės Ūkio ministerijai Nr.1SS-(10.5)-1511 antrajame puslapyje aiškina: „Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Sodininkų Bendrijų įstatymo 15 str. 15 dalimi, tik sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus.“ Ar teisėtos poįstatyminių aktų nuostatos, sudarančios galimybę matininkui atlikinėti kadastrinius matavimus be bendrijos atstovo, keisti koordinates bei ribas net neužnešant pakeitimų į bendrijos planą, jei to pasekmėje keičiasi tiek nuomos sutartyje numatytos bendros nuomojamos žemės konfigūracija, tiek plotas?

5. Sodininkų bendrijai „žasma“, esančiai Kauno rajone, buvo neleista keisti teritorijos plano pagal visuotinio susirinkimo sprendimą, kol nebus išpirkta visa bendro naudojimo žemė. Po to, bendrija 2010-08-20 išpirko iš valstybės žemę pagal sutartį, kurios 3.2 punktas deklaruoja: „Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – žemės ūkio, mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendro naudojimo žemės sklypai, sodininkų bendrijų bendro naudojimo“. Po to 2010-10-01 gaunamas Nacionalinės žemės tarnybos leidimas Nr. S7-26 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagal visuotinio susirinkimo sprendimą. Dviejų projektų paruošimas, žemės išpirkimas, kadastriniai matavimai, registracija Registrų Centre ir t.t. bendrijai kainavo virš 20000 lt.. Nacionalinė žemės tarnyba 2010-12-22, remiantis patikrinimo aktu Nr. 3ž-115-(8.15), atmetė parengtą projektą, paneigdama ne tik bendrijos teisėtą sprendimą, bet ir savo leidime įrašytą galimybę rengti sklypo dalijimo projektą į aštuonis sklypus. Ar teisėtas valstybinės institucijos sprendimas, atšaukiantis savo pačios leidimą po darbų užbaigimo, neatlyginant sodininkų bendrijai beprasmiškų išlaidų ir prieštaraujantis Sodininkų Bendrijų įstatymui, bei pirkimo sutarties 3.2 punkto nuostatoms?

6. Ar turi teisę valstybinė institucija nederinti kadastrinių matavimų, kol sodininkas neatlygintinai atsisakys 40 metų valdyto ir prieš 20 metų teisėtai išpirkto savo sklypo dalies, kaip yra praktikuojama aukščiau išvardintų s. b. „Pamiškė“, „Gervėnupis“ pateikiamais konkrečiais atvejais?

Kauno susivienijimo „Sodai“ pirmininkas

Romualdas Šeštakauskas

Pridedama:

1. žemės Ūkio viceministro E. Raugalo 2012-04-16 atsakymas Seimo nariui R. žilinskui Nr.31N-ž-542-464. -3 lapai

2. VĮ Registrų Centro 2012-06-04 atsakymas Seimo nariui R. žilinskui Nr. (1.1.12)s-2515 - 5 lapai

3. žemės Ūkio ministro K. Starkevičiaus 2012-01-31 atsakymas Seimo nariui A. Petkui Nr.3JA-6-26 -7 lapai

4. Teisingumo viceministro T. Vaitkevičiaus 2012-01-27 atsakymas Seimo nariui A. Petkui Nr.(1.18)7R-651 -4 lapai

5. S.b. „Diemedis“ valstybinės žemės nuomos sutartis 2007-07-12 Nr. N52/2007-0018 ir sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. -4 lapai

6. S.b. „Diemedis“ žemės sklypo planas -1 lapas

7. Nacionalinės žemės Tarnybos 2011- 06-28 raštas žemės Ūkio ministerijai Nr. 1SS-(10.5)-1511 -6 lapai

8. „Kauno Regiono Keliai“ raštai 2008-10-12 UAB „Tiretas“ Nr.V5-566, 2009-01-12 B. Čerapui Nr.V5-16, 2009-07-13 UAB „Geomatavimai“ Nr. V8-153, 2012-05-07 R. Grėbliauskui Nr. V8-134 -4 lapai.

9. Nacionalinės žemės Tarnybos raštai 2009-03-06 B. Čerapui Nr.3B-(10.5)-Č-106-154, ir 2011-02-11 B. Čerapui Nr. 1SS-(3.5)-338. -6 lapai

10. S.b. „žasma“ valstybinės žemės pirkimo 2010-08-21 d. sutartis, NžT leidimas projektuoti 2010-10-01 Nr.S7-26, NžT patikrinimo aktas Nr.3ž-115-(8.15), „žasmos“ 2012-04-20 ir 2012-05-18 skundai dėl patikrinimo akto Nr.3ž- 115-(8.15). -12 lapų

Kontaktinis tel. 861023558

Romualdas Šeštakauskas

El. p. susivienijimas@kaunosodai.lt

Frakcijos "Tvarka ir tesingumas" seniūno Valentino Mazuronio kreipimasis į seimo kontrolierių Roma Valentukevičių

Seimo nario Roko Žilinsko kreipimasis į seimo kontrolierių Roma Valentukevičių