Visos bendrijos privatizacijos metu sumokėjo dideles pinigines sumas už sodininkų bendrijų žemės sklypų planų paruošimą pagal tuometinių teisės aktų reikalavimus, juos suderino su visomis valstybinėmis institucijomis ir pridavė rajonų žemėtvarkos tarnyboms. Remiantis šiais planais buvo vykdoma privatizacija. Sklypų valdytojai išpirko žemę. Savo valdas įregistravę Valstybiniame Registre, gavo valdų įteisinimo pažymas su suteiktais registravimo unikaliais numeriais. Deja, kuo toliau, tuo dažniau perrašant paveldėjimus ir kitais atvejais, aiškėja, kad didelė dalis šių registruotų valdų nėra užnešta Registre į geoduomenų bazę (net ir esant ant plano žymėjimui, kad įvesta į geoduomenų bazę). Dar blogiau, kai daliai sklypų, kurie po privatizacijos, Registro centrų buvo priversti, pakartotinai patikslinti sklypų posūkių taškų koordinates, vėl prievartaujami trečią kartą tikslinti brangiai kaštuojančius kadastrinius matavimus, nors Nekilnojamojo Turto Kadastro nuostatuose tokio reikalavimo nėra.

Galiojančio Sodininkų Bendrijų įstatymo nuostatos, dėl keičiamų kitų teisės aktų ir poįstatyminių aktų viršenybės, tampa niekinėmis (LRV 2008-10-01 nutarimas Nr.998 p 2.3, LRV 2010-12-22 nutarimas Nr.1854, LR Žemės Ūkio ir Aplinkos ministrų 2007-05-31 įsakymas Nr. 3D-265/D1-308 p 9.5). 2010 m. liepos 02 d. Jono šimėno pataisų projektas XIP-2195 Sodininkų Bendrijų įstatymo 6 straipsnyje papildomai įteisino imperatyvią nuostatą, kad sodininkų bendrijos, norėdamos atsisakyti vidinų kelių užimamos valstybei priklausančios žemės nuomos, privalo savo lėšomis atlikti šių kelių naujus kadastrinius matavimus.

Remiantis išdėstytu, Seimo narių prašome pateikti paklausimą Žemės Ūkio ministerijai dėl sekančių problemų ir pagelbėti inicijuojant išdėstytų klausimų svarstymą su atsakingų žinybų atstovais, siekiant paruošti pataisas esančių teisės aktų suderinamumui ir tolimesnę sodininkų bendrijų teritorijų planavimo perspektyvos strategiją.

1. Pagal nuostatus kadastrinių matavimų vykdymui ir apiforminimui metodiškai vadovauja Nacionalinė Žemės Tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad kuo daugiau kartų permatuojama, tuo daugiau nesusipratimų, nesantaikos ir nukrypimų nuo pirminių privatizacijos planų sodininkų bendrijose. Kas ir kaip realiai kontroliuoja atliktų matavimų teisingumą; kiek per paskutinį dešimtmetį atlikta matininkų matavimų patikrinimų, koks procentas nustatyta pažeidimų, kiek teikta įpareigojimų pataisymams, kiek matininkų nubausta? Kiek dar kartų reiks sodininkams mokėti už įteisintos asmeninės žemės sklypų koordinačių tikslinimą?

2. Sodininkų Bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 punktas bendrijai suteikia išimtinę teisę sręsti teritorijos planavimo ir tvarkymo klausimus. Kaip sodininkų bendrijos valdymo organai gali kontroliuoti teritorijos priežiūrą ir spręsti ginčus, jei matininkas turi teisę, be valdybos atstovo sutikimo ir net nedalyvaujant jos atstovui, vykdyti kadastrinius matavimus, keisti nusistovėjusias daugiametes sklypų ribas, ir net įteisinti šiuos pakeitimus Registro Centre, žinant, kad apie tai net bendrijos pirmininkas negali gauti duomenų bazėje esančios informacijos?

3. Kas atsakingas, kad LR Vyriausybė 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 kelią Nr.1937 „Vaišvydava-Gervėnupis“, esantį nuomojamose daugelio bendrijų bendruose plotuose, įrengtą ir asfaltuotą už sodininkų bendrijų lėšas be jokių matavimų, net neinformavusi sodininkų, nemokamai perdavė UAB „Kauno regiono keliams“? Dabar paaiškėjo, kad bendrijos moka nuomos mokesčius už šio kelio užimamą žemę, daugelis sklypų prievartaujami savo nuosavos žemės sąskaita atstatyti šio kelio apsaugos zonas, atlikinėti gretimų sklypų naujus kadastrinius matavimus, ir t. t... Nei valstybė, nei UAB „Kauno regiono keliai“ iki šiol neatliko perimto kelio kadastrinių matavimų, nekoregavo dėl to pasikeitusių bendrijų aplinkinių ribų, nesuformavo Kadastrinės kelio bylos, teismuose tyčiojamasi iš sodininkų (civilinė byla Nr. 2A-903-485/2011). Kadangi byla pasiekė Strasbūro teismą, kas atsakys dėl pasekmių, jei iš ten ateis teigiamas atsakymas? Kaip paaiškinti situaciją, kai Kauno žemėtvarkos skyrius reikalauja atlikinėti papildomus kadastrinių matavimų derinimus su kelininkais o Nacionalinė Žemės Tarnyba raštu tvirtina kad jie nebūtini?

4. Ar gali Nacionalinė Žemės Tarnyba patikrinti, kaip Kauno rajone sodininkų bendrijoje „Gervėnupis“ sklypo Nr.87 ( Savininkas Henrikas Sunelaitis) be kaimynų sutikimo privatizavo greta sklypo esantį kelią, uždarydamas pravažiavimą, ir įteisino Registrų centre? Kaip Kauno rajone s. b. „Upytė“ Žvejų g. Nr. 20 Edmundas Ringys be kaimynų ir bendrijos pirmininko parašų Registrų Centre įteisino valstybinėje žemėje pastatytą didesnį nei 120 kv.m. gyvenamąjį namą?

5. Kaip suderinti Sodininkų Bendrijų Įstatymo 15 straipsnio 15 punkto nuostatas, dėl bendrijos išimtinės teisės spręsti bendrijos teritorijos planavimo bei naudojimo klausimus, ir s.b. „Žasma“, s. b. „Pajiesys“ komedija virtusius bandymus keisti savo teritorijos vidinį planavimą. Neatsižvelgiant į tai, kad jos iš žemės ūkio paskirčiai netinkamos žemės didelių finansinių ir fizinių pastangų dėka pavertė teritorijas žydinčiais sodais, du metus yra mulkinamos duodant leidimus keisti teritorijos planavimą, o po to tuos projektus Nacionalinei Žemės Tarnybai atmetant, pareiškus, kad suplanuotas teritorijas galima išpirkti iš valstybės tik atviro aukciono budu, valstybei sumokant kainą kaip už žemės ūkio veiklai tinkančius plotus, nesiskaitant su bendrijų teise į jų sukurtos infrastruktūros vertės nuosavybę? LRV 2008-spalio-1 d. nutarimo Nr. 998 punktas 2.3 ir Civilinio Kodekso 6.557 str. 1 punktas tokiu atveju įpareigoja žemės savininką, šiuo atveju valstybę, kompensuoti nuomininko indėlį – žemės sklypo vertės padidėjimą dėl inžinerinių statinių. Ar pati valstybė turi teisę nesilaikyti Civilinio kodekso?

6. Leidus sodininkų bendrijose statyti gyvenamuosius namus, atsirado neišvengiama būtinybė atitinkami koreguoti sodininkų bendrijų perspektyvos vystymosi koncepciją, kuria remiantis būtų galima ne chaotiškai bet kryptingai keisti teisės aktus liečiančius kolektyvinę sodininkystę. Ar gali pagelbėti inicijuojant tokios kocepcijos svarstymą dalyvaujantys Seimo nariai ir Nacionalinė Žemės Tarnyba?

Remiatis pradžioje išdėstyta preambule, Seimo narių prašome pateikti paklausimą Teisingumo ministerijai:

1. Kas kaltas, kad daugelio unikalius numerius turinčių sklypų iki šiol nėra užnešta Registro duomenų bazėje? Kas ir kada spręs šį klausimą? Kokių teisės aktų bei jų punktų nuostatomis remiantis reikalaujamą apmokėti valdininkų darbo broko atitaisymą?

2. Kodėl kaimų gyventojams adresai suteikiami neatlikus kadastrinių matavimų, tačiau daugeliui sodiečių nesuteikiami adresai kol nebus atlikti nauji kadastriniai matavimai?

3. Koks teisės aktas reglamentuoja ir nuo kada panaikinta Lietuvos Respublikos Žemės Ūkio ministro įsakymo Nr.522 imperatyvi nuostata : „Kad iki 2002 metų atlikti matavimai ir planai galioja ir jų pakeitimai neprivalomi“? Kas suteikė teisę Registrų Centrui kelti papildomus reikalavimus sodininkų bendrijų sklypams privalomai naujai atlikinėti kadastrinius matavimus LKS-94 sistemoje, esantiems kaimo vietovėse?

4. Kuo remiantis Registro Centrai motyvuoja, kad sklypų ribų kadastrinių matavimų pakeitimai ir kiti duomenys turi kofidencialumo statusą ir ši informacija negali būti teikiama net bendrijos pirmininkui?

Pridedama:

1. Keturi lapai su 2011-12-03 konferencijos 105 sodininkų bendrijų pirmininkų parašais.

Kauno susivienijimo „Sodai“ valdyba