2009M. GEGUŽĖS 7 D. Prienų rajono s.b. “Ąžuolėlis” pirmininkas Ričardas Zabelavičius, Jonavos rajono s.b. “Inkaras-2” pirmininkas Henrichas Bareišis, Kaišiadorių rajono s.b. “Viltis” pirmininkas Vytautas Staškevičius ir Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininkas Romualdas Šeštakauskas seime įteikė seimo nariui kandidatui į prezidentus Valentinui Mazuroniui Kauno susivienijimo “SODAI” sodų bendrijų pirmininkų balandžio 25 d. konferencijoje priimto nutarimo tekstą ir sudarė žodinę sutartį, kad jei mūsų 220000 tūkstančių Lietuvos sodų bendrijų narių balsuos už kandidatą į prezidentus Valentiną Mazuronį, tai Jis užtikrino, kad sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimo klausimas bus mums palankiai išspręstas per artimiausius metus. Įvertinus faktą, kad tik Valentino Mazuronio dėka buvo pernai lapkričio mėn., remiantis mūsų prašymu, priimta Energetikos įstatymo 28 straipsnio pataisa užkertanti galimybę įvertinti sodų bendrijų elektros tinklus neigiama verte ir neleidžianti iš sodininkų išprievartauti apie puse milijardo litų, turėtume susimastyti. Jei nesugebėsime organizuotis ir to perteikti savo sodiečiams, praleisime gal būt paskutinį šansą atsikratyti savo elektros tinklais. Reikia atkreipti dėmesį, kad į mūsų išsiustą kvietimą dalyvauti konferencijoje ir pasisakyti šiuo klausimu dar prieš prasidedant rinkiminei kampanijai nei A. Butkevičius, nei D. Grybauskaitė nei atsakė, nei dalyvavo. Tik Valentinas Mazuronis rado laiko atvykti ir išklausyti konferencijos dalyvių.

 Įteikto kreipimosi tekstą pridedame.

        Kauno susivienijimo “SODAI” sodininkų bendrijų pirmininkų ataskaitinio susirinkimo, įvykusio 2009 m. balandžio mėn. 25 d. dalyviai apsvarstė sekančias problemas ir priėmė nutarimą kreiptis į Jus pagalbos sekančiais klausimais.

 Remiant besikuriančius Lietuvos ūkininkus, keletą metų iš kaimo rėmimo fondo ir kaimo rėmimo programos lėšų buvo statomos elektros tiekimo linijos ir transformatorinės pastotės. Minėtos linijos yra valstybės nuosavybė. 2002 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 295 jos perduotos savivaldybėms valdyti patikėjimo teise. Tačiau savivaldybės neturi nei specialistų, nei lėšų, nei teisės šiam turtui eksploatuoti. Minėtų elektros tiekimo linijų perdavimas skirstomiesiems tinklams sustabdytas, nes nėra aiškios teisinės nuostatos. Skirstomieji tinklai, remdamiesi Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, konstatuojančia, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, šių objektų neišperka ir nesirengia to daryti kol nebus sukurtos įstatymais pagristos prielaidos. Valstybei priklausantis turtas ir toliau lieka savivaldybių, neturinčių teisės juos eksploatuoti, apskaitoje.

 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 801 nustatė, kad šis valstybės ir savivaldybių institucijų patikėjimo teise valdomas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, pagal Ūkio ministro patvirtintus sąrašus būtų perduotas skirstomiesiems tinklams kaip papildomas įnašas. Vykdant nutarimą, skirstomiesiems tinklams buvo perduota minėtų objektų techninės dokumentacijos, teisinės registracijos, inventorizacijos ir nepriklausomo vertinimo dokumentų bylos. Tačiau minėto turto skirstomieji tinklai iki šiol neperėmė.

 Analogiška situacija yra daugelyje privatizuotų bendrabučių ir panašių objektų.

 Įstatymai nuo 2004m. sausio 7d. įpareigojo mėgėjiškų sodų teritorijose sodininkų lėšomis įrengtus elektros tinklus išpirkti esamos būklės, tačiau mūsų turimomis žiniomis iki šios dienos tik apie 20 sodų bendrijų tinklai yra išpirkti iš 505 esančių AB “VST” teritorijoje ir tie patys sandoriai daugumoje yra diskriminacinio pobūdžio, išreikalaujant dideles neteisėtas priemokas. Procesas ribojamas Ūkio ministerijos buvusių vadovų patvirtintais poįstatyminiais aktais reglamentuojančiais išpirkimo tvarką, kurie prieštarauja galiojantiems įstatymams ir sudaro sąlygas monopolistui- operatoriui reikalauti iš vartotojų nepagristų didžiulių priemokų. Akivaizdus Ūkio ministerijos požiūrio į šią problemą pavyzdys yra jos sekretoriaus Aniceto Ignoto rašte Nr.(27.6-51)-3-1282 išdėstytas teiginys: “Sodininkų bendrijų turto išpirkimas neatitinka energetikos sektoriaus viešųjų interesų sąvokos ir kriterijų, nustatytų teisės aktais, todėl sodininkų energetikos objektų išpirkimas į paminėtą sąrašą neįrašytas ir negali būti įrašytas”.

 Korupcijos ir lupikavimo tendencijas akivaizdžiai patvirtina Valstybės Kontrolės 2008m. rugpiūčio 31d. audito ataskaita Nr.VA-20-P2-20-2, kurioje teigiama: “Operatorius nepagristai iš naujųjų vartotojų (kuriems beveik visada tendencingai priskiriamos ir sodininkų bendrijos turinčios veikiančius elektros tinklus) reikalaujama projektuoti ir iš dalies (nuo 40 proc.) finansuoti didesnio nei prašomas galingumas pralaidumo elektros skirstomuosius tinklus”. “Papildomos prijungimo mokesčio dalies reikalavimas iš naujojo vartotojo nėra reglamentuotas teisės aktais, o numatytas tik operatoriaus vienašališkai parengtoje prijungimo sutartyje’. Ir t. t.. Neteisėtai išprievartautos sumos valstybės audito yra skaičiuojamos dešimtimis milijonų litų.

 2008m. lapkričio 29d. Kauno susivienijimo “SODAI” bendrijų pirmininkų konferencija kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo pirmininką ir Ministrą pirmininką su prašymu paspartinti sodų bendrijų elektros tinklų išpirkimo tvarkos, neprieštaraujančios galiojantiems įstatymams, patvirtinimą ir vykdymą bei sustabdyti operatoriaus- monopolisto lupikavimą ir tolesnį sodiečių neteisėtą atjunginėjimą nuo veikiančių elektros tinklų.

 Vyriausybės kancleris Ministro Pirmininko pavedimu 2009m. sausio 12d. raštu Nr.22-180 paprašė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išnagrinėti kreipimesi keliamas sodininkų problemas.

 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas 2009m. vasario 27d. atsakyme Nr.4-1154 ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė 2009m. kovo 3d. atsakyme Nr.4D-2008/2-1612/3D-1215 patvirtino, kad atlikus tyrimą nustatyta visa eilė AB “VST”pažeidimų išperkant sodų bendrijų elektros tinklus, o dalis sodiečių jau daugiau pusmečio yra neteisėtai atjungti ir negali naudotis 21 amžiuje būtina civilizacijos paslauga.

 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, prijungimo taisyklių taikymas sodininkų bendrijose esamiems elektros vartotojams, kurie nepageidauja padidinti elektros įrenginių leistinąją galią, keisti anksčiau suteiktą elektros įrenginiams tiekimo patikimumo kategoriją ar įrengtąjį vienfazį atvadą pakeisti trifaziu, ir juos traktuoti kaip naujus vartotojus, iš kurių reikalaujama sumokėti prijungimo mokestį, yra neteisingas ir nelogiškas, kadangi elektos energijos vartotojai (subabonentai) prieš kelioliką metų savo lėšomis įsirengę bendrai naudojamus elektros įrenginius ir prie jų prijungdami savo elektros įrenginius dengė visų tam reikalingų lėšų dalį, tenkančią jo įsirengtam elektrai naudoti galingumui pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

 Pažymėtina, kad pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Civilinio kodekso 6.383 straipsnį, energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties šalys yra energijos tiekimo įmonė ir vartotojas, todėl energijos tiekimo sutartis turi būti sudaroma tarp energijos tiekimo įmonės ir abonento (vartotojo), t. y. fizinio asmens. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2003 m. gegužės 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003 yra konstatavęs , kad teisiškai vertinant sutartį, svarbu nustatyti, koks asmuo, t.y. fizinis ar juridinis, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat nurodė, kad bendrija yra specialus teisinis subjektas ir galutinis teikiamų prekių ar paslaugų vartotojas tokiu atveju yra buitinis vartotojas, t. y. fizinis asmuo.

 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko pavaduotojas Danas Janulionis 2009m. sausio 13d. raštu Nr. R2-36 įpareigojo AB “VST” atjungtiems sodininkams sudaryti elektros energijos tiekimo laikiną terminuotą schemą ir vartotojams atnaujinti tiekimą, kol bus išspręstas elektros energijos tiekimo teisėtumo klausimas, tačiau įpareigojimas iki šiol neivykdytas.

 Kokių bus imtasi priemonių dėl mūsų kreipimesi keliamų problemų, iki šiol negautas atsakymas nei iš Prezidentūros, nei iš Seimo, nei iš Vyriausybės. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, prašome Jūsų inicijuoti šio mūsų kreipimosi svarstymą seime su tikslu ieškant galimybės Vyriausybėje priimti sekančius sprendimus:

1.      Įpareigoti Energetikos ministrą peržiūrėti naujai paruoštą įsakymo projektą “Dėl vartotojų lėšomis iki Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo įsigaliojimo įrengtų bendrai naudojamų elektros energetikos objektų, skirtų elektrai perduoti ir skirstyti, išpirkimo ar eksploatavimo taisyklių patvirtinimo” ir atsižvelgti į Lietuvos Sodininkų Draugijos bei Kauno susivienijimo “SODAI” pateiktas projekto pataisas.

2.      Elektros Energijos įstatymą papildyti sąvoka, kad visų valstybės buitinių vartotojų aprūpinimas paslauga naudotis elektros energija iki buitinio vartotojo ribos yra viešasis interesas, kuriam įgyvendinti turi būti teikiamas civilizuotas prioritetas.

3.      Daugelis sodų bendrijų išleido ne vieną milijoną apiforminti reikalaujamus dokumentus, juos pridavė AB “VST”, bet gavo neigiamus atsakymus dėl išpirkimo. Taip tęsiasi jau eilė metų. Prašome įpareigoti Valstybinę Energetikos inspekciją ir Energetikos ministeriją, kad pareikalautų iš AB “VST”dėl visų neigiamų išpirkimo atsakymų pateikti motyvuotus defektinius aktus, paskaičiavimus ir kitas realias priežastis, dėl kurių atsisakyta išpirkti naudojamus elektros tinklus ir patikrinti jų pagrįstumą.

4.      Šiuo metu daugumai sodų bendrijų AB “VST”elektros energiją tiekia tik nuo valstybinių aukštos įtampos perdavimo linijų, savo privatizuotais 10 kV tinklais iki bendrijos ribos. Visos išlaidos eksploatuojant žemos įtampos paskirstymo tinklus, nuostoliai šiuose tinkluose, mokesčių surinkimo administravimo kaštus tenka apmokėti sodų bendrijų nariams papildomai, nors visiems kitiems buitiniams vartotojams šių paslaugų teikimo išlaidos įkalkuliuotos į kWh kainą t.y. nemokamos. Prašome įpareigoti Energetikos ministeriją koreguoti teisės aktus, kad elektros energijos tiekimo paslauga visiems buitiniam vartotojui būtų vykdoma prisilaikant žmoniškumo ir teisingumo kriterijų, apmokant vienodą patvirtintą valstybėje kainą, o ne paversta monopolisto teise lupikauti, siekiant neteisėtų viršpelnių, vienašališkai interpretuojant taikomus teisės aktus, t.y. atsisakant vykdyti dalies aptarnavimo paslaugų.

5.      Įgalioti Valstybinę Vartotojų Teisių Apsaugos tarnybą ne vien tik tirti ir fiksuoti pažeidimus, bet ir neteismo tvarka, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, ginti pavienius buitinius vartotojus, kai tiekėjas pažeidžia jų teises, nutraukiant elektros energijos tiekimą, nesant tam teisės aktuose nustatyto pagrindo.

6.      Sodininkų bendrijų tinklai buvo projektuojami su galimybe naudotis kiekvienam sklypeliui ne mažesniu kaip 3 KW galingumu. Transformatorinių pastočių, įrengtų už mūsų lėšas ir perduotų kaip aukštos įtampos įrenginių tuometiniams tinklams, instaliuotas galingumas daugumoje buvo ir yra net didesnis nei reikėtų. Dalį šio įrengto galingumo operatoriai savo nuožiūra panaudojo prijungdami kitus vartotojus neturinčius nieko bendro su sodų bendrijomis. Šiuo metu įvesta sąvoka “leistinas naudoti galingumas”, dažniausiai kelis kart mažesnis nei techninės galimybės, tėra politinė- juridinė anomalija įforminta, kad galima būtų antrą kartą pareikalauti neteisėto mokesčio už hipotetinį galios padidinimą. Siekiant nutraukti lupikavimą, prašome įpareigoti Energetikos ministeriją, esant konfliktinei situacijai, patikrinti kokio galingumo transformatorinės pastotys buvo priduotos tuometiniams elektros tinklams ir įpareigoti leisti naudotis šiuo galingumu vartotojams, kadangi šiandiena tinkluose yra generuojamo galingumo akivaizdus perteklius. Jei Energetikos ministerija naujuose nuostatuose skaitys, kad prašant padidinti naudojamą galingumą būtina jį išsipirkti, tai vadovaujantis elementaraus teisingumo ir žmoniškumo kriterijais, šis sprendimas buitiniam vartotojui turėtų būti taikomas vienfaziam abonentui virš 3 kW galingumo, o trifaziam abonentui virš 5 kW galingumo.

7.      Prašome įpareigoti Energetikos ministrą išnagrinėti ūkininkams taikomo papildomo galios mokesčio pagristumą ir spręsti jo tolesnio taikymo tikslingumą.

8.      Prašome įpareigoti Energetikos ministrą inicijuoti Elektros Energijos įstatymo 50 straipsnio 1 ir 2 punktų teisinio pagristumo svarstymą dėl sekančių priežasčių:

                           a). Civilinio Kodekso 4.2 straipsnio 1-5 dalyse nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį arba perkeliant iš vienos vietos į kitą iš esmės sumažėja jų vertė. Dėl šių priežasčių vidutinės ir žemos įtampos tinklai oro linijos ir požeminės kabelių linijos negali būti priskirti kilnojamam turtui, t.y. prieštarauti Civiliniam Kodeksui.

                           b). Kilnojamiems daiktams nustatyti žemės servitutus yra techninis nesusipratimas ir to nenumato Kadastro įstatymas.

                           c). Kokius nuostolius patiria vartotojai dėl to, kad kilnojamojo turto amortizaciniai atskaitymai yra žymiai didesni nei nekilnojamojo turto ir kiek nuostolių dėl to patiria valstybė.

                 Kauno susivienijimo “SODAI” pirmininkas R. Šeštakauskas

                 Priedas: Trys dalyvių sąrašo lapai su 107 parašais